Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) rengia stebėsenos planą Lietuvos akvakultūros ūkiams reaguodama į Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (PGSO) pateiktus duomenis, kurie rodo, kad didžiausia atsparumo antibiotikams rizika ir mutacijos vyksta būtent vandens ekosistemoje. Kadangi duomenų apie situaciją Lietuvoje dar trūksta, VMVT imasi veiksmų siekdama aktyviai stebėti situaciją akvakultūros ūkiuose. Tai pirmas žingsnis kuriant mechanizmą, kuris galėtų sumažinti antibiotikams atsparių bakterijų plitimo riziką aplinkoje ir apsaugoti vandens ekosistemą.
Grėsmės žmonių sveikatai
Pagrindinė grėsmė kyla tada, kai atsparios bakterijos per maistą ar aplinką patenka į žmonių organizmą, tuomet sumažėja antibiotikų efektyvumas gydant infekcijas, ir tai kelia pavojų visuomenės sveikatai. Akvakultūroje dažnai naudojami antibiotikai, tokie kaip streptomicinas ir amoksicilinas, yra itin svarbūs gydomojoje medicinoje. Atsparumo šiems antibiotikams augimas gali labai apsunkinti išgijimo galimybes.
Tarptautinė antibiotikų vartojimo praktika
Antibiotikų vartojimas akvakultūroje įvairiose šalyse labai skiriasi. Norvegija yra viena iš šalių, kuri sėkmingai suvaldė antibiotikų vartojimą lašišų ūkiuose. „Jie sukūrė tvirtą teisinio reguliavimo sistemą, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas vakcinų, probiotikų ir pažangios diagnostikos metodų taikymui. Tai leido sumažinti antibiotikų naudojimą net iki 4,8 g vienai tonai lašišos. Tuo tarpu Čilėje šis skaičius siekia net 279 g. Situacija dar blogesnė tokiose šalyse kaip Kinija ir Indija. Ten antibiotikams gauti dažnai nereikia veterinarinių receptų, todėl jų vartojimas praktiškai nekontroliuojamas, o dėl didelio masto produkcijos eksportavimo į kitas šalis bakterijų atsparumo genai plačiai plinta. Intensyvus žuvų auginimas didina ligų plitimo tikimybę, todėl ūkininkai dažnai naudoja antibiotikus prevencijai ir gydymui. Maždaug 70–80 % šių antibiotikų patenka į aplinką, kaupiasi vandenyse ir tvenkinių dugne. Dėl to vietinės bakterijos gali įgyti atsparumo genų, kurie lengvai plinta“, – pabrėžė Centralizuoto išdavimo skyriaus vyriausioji specialistė Jovita Einorytė.
Sprendimo būdai
Norint suvaldyti antibiotikų vartojimą akvakultūroje, reikalingos kelios svarbios priemonės:
- Griežtesnis reguliavimas. Antibiotikų vartojimas tik veterinarijos gydytojui paskyrus. Norvegija yra geras pavyzdys, kaip griežtas reguliavimas ir prevencijos priemonės, tokios kaip vakcinų naudojimas, gali veiksmingai sumažinti antibiotikų poreikį.
- Alternatyvos antibiotikams. Vakcinos, probiotikai, geresnė ūkių higiena ir biologinė kontrolė gali veiksmingai sumažinti ligų išplitimą, stabdyti augantį atsparumą antibiotikams. Probiotikai stiprina žuvų imunitetą, jos tampa atsparesnės ligoms.
- Švietimas ir mokymai. Svarbu, kad veterinarijos gydytojai, aptarnaujantys akvakultūros ūkius, būtų tinkamai pasiruošę ir pakankamai išmanytų apie tikslingą antibiotikų vartojimą bei alternatyvius ligų valdymo būdus. Taip pavyktų ne tik sumažinti antibiotikų vartojimą, bet ir pagerėtų bendra žuvų sveikata.
- Tarptautinis bendradarbiavimas. Kad atsparios bakterijos neplistų didžiuliu mastu, reikalingas tarptautinis bendradarbiavimas ir standartų kūrimas. Tam yra svarbi oficialioji kontrolė, vienas iš pagrindinių jos tikslų – rinkti duomenis apie antibiotikų vartojimą akvakultūroje, ir tai padėtų geriau suprasti problemos mastą bei efektyviau veikti.
VMVT pabrėžia, kad antibiotikų vartojimas akvakultūroje yra rimta globali problema, reikalaujanti bendrų pastangų. Atsparių bakterijų plitimas kelia pavojų tiek aplinkai, tiek žmonėms. Norint suvaldyti šią grėsmę, būtina imtis veiksmų, įskaitant griežtesnį reguliavimą, alternatyvių priemonių diegimą bei tarptautinį bendradarbiavimą. Norvegijos patirtis rodo, kad suvaldyti antibiotikų vartojimą yra įmanoma, jei taikomi integruoti sprendimai.
VMVT informacija
