Aplinkos ministerija parengė statybos techninių reglamentų „Statinių prieinamumas“ ir „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ pakeitimus, kurie pašalins kliūtis įrengti dviračių ir pėsčiųjų takus unikaliose, saugomose teritorijose. Siūloma didinti tako nuolydį, kartu numatant papildomas apsaugos priemones – turėklus, atokvėpio aikšteles, naudoti atsparias slydimui dangas.
Siūloma minėtus statybos techninius reglamentus papildyti nuostatomis, kad kai takai įrengiami kultūros paveldo objektuose, saugomose teritorijose, kuriose saugotina vertybė yra kraštovaizdis, ar esamuose statiniuose dėl kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių turinčių elementų, saugotinų kraštovaizdžio ypatybių ar dėl esamo statinio konstrukcinių savybių neįmanoma išlaikyti ISO standarto reikalavimų, maksimalus išilginis tako nuolydis gali būti padidinamas iki 8,3–12,5 proc.
Kai išilginis nuolydis yra didesnis kaip 5 proc., tačiau neviršija 8,3–12,5 proc., priklausomai nuo nuolydžio, turėtų būti numatytos papildomos priemonės. Kuo nuolydis didesnis, tuo didesnis papildomų priemonių skaičius turi būti taikomas: įrengiami turėklai, priklausomai nuo nuolydžio racionaliu atstumu išdėstomos atokvėpio aikštelės, kurių ilgis turi būti 1,5–2,0 m, o išilginis nuolydis negali viršyti 1,5–3,0 proc.
Galėtų būti naudojamos ir kitos priemones: pėsčiųjų, pėsčiųjų ir dviračių takas būtų projektuojamas platesnis, parenkamos didesnio šiurkštumo, atsparesnės slydimui dangos, atskiriami pėsčiųjų ir dviratininkų srautai bendruose pėsčiųjų ir dviračių takuose.
_1683022243.png)
Statybos techninių reglamentų pakeitimus parengti paskatino atvejai, kai projektuojant pėsčiųjų ir dviračių takus unikaliose, saugomose teritorijose, tokiose, kaip Kuršių nerija, dėl teisės aktų reikalavimų neįmanoma jų įrengti ten, kur reikėtų vengti bet kokios aplinką keičiančios technologinės intervencijos.
Taip pat dažnai kai takas yra istoriškai susiklosčiusioje užstatymo teritorijoje esančio kelio arba gatvės elementas, dėl vietos trūkumo nėra galimybės įrengti pandusų ar laiptų, atsisakoma infrastruktūros kapitalinio remonto ar rekonstravimo projektų, nes sudėtinga įgyvendinti reikalavimus, susijusius su takų įrengimu.
Dar vienas numatomas svarbus pakeitimas – įrengiant elektromobilių įkrovimo stoteles būtų galima pasirinkti ir vietoje apskaičiuotų (privalomų suprojektuoti) 5 lėto krovimo stotelių įrengti 1 greito arba itin greito krovimo stotelę.
Primename, kad statant, rekonstruojant, atnaujinant (modernizuojant) ar kapitališkai remontuojant automobilių saugyklas (nuo 5 ir daugiau automobilių stovėjimo vietų) ne mažiau kaip 20 procentų bendro privalomo automobilių stovėjimo vietų turi būti užtikrinta galimybė įkrauti elektromobilius.
Pastabas ir pasiūlymus statybos techninių reglamentų „Statinių prieinamumas“ ir „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ pakeitimams galima teikti iki gegužės 25 d. Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS).
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos informacija
