Gegužės 18–19 dienomis Baltijos šalių aplinkos ministrai Latvijoje aptarė gamtos atkūrimo, miesto nuotekų valymo, atliekų perdirbimo ir pakuočių atliekų prevencijos bei atsinaujinančios energetikos plėtros klausimus.
Aplinkos apsaugos agentūros direktorė Milda Račienė pristatė vėjo ir saulės parkų poveikio aplinkai vertinimo reglamentavimo taikymą Lietuvoje.
Daugiausiai diskusijų kėlusi tema – durpžemių apsauga, durpžemių drėgnumo atstatymas. Lietuvai, Latvijai ir Estijai derybose išlieka svarbiausi durpžemių, naudojamų žemės ūkio reikmėms ir esančių nusausintuose durpynuose, atkūrimo klausimai, taip pat išlaikyti gerą sausumos ir jūrų buveinių būklę. Ministrai derino šalių pozicijas ieškodami bendro sutarimo prieš birželį vyksiantį ES Aplinkos tarybos posėdį.
Beveik metus trunkančiose derybose Lietuva laikosi pozicijos išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp Gamtos atkūrimo reglamente įtvirtinamų ambicingų tikslų ir jų įgyvendinimo galimybių. Baltijos šalių ministrai diskutavo, kaip Reglamento nuostatos galėtų užtikrinti, kad geros būklės buveinių būklė būtų išlaikyta, blogos – pagerinta, kartu sudarant sąlygas vystyti svarbius energetikos, karinės infrastruktūros ir kitus projektus tiek sausumoje, tiek jūroje.
Taip pat šalių atstovai aptarė Miesto nuotekų valymo direktyvą. Ministrai diskutavo apie direktyvos taikymo srities išplėtimą, įpareigojant visas mažesnes aglomeracijas (teritorijas) iki 2030 m. gruodžio 31 d. prisijungti prie centralizuotų nuotekų surinkimo sistemų. Įsipareigojimai prijungti visas aglomeracijas nuo 1000 GE (gyventojų ekvivalentas) užkrautų finansinę naštą. Todėl Lietuva kėlė klausimą, ar toks siūlymas yra pakankamai pagrįstas, ypač atsižvelgiant į siūlomą trumpą įgyvendinimo laikotarpį.
_1682495233.png)
Lietuvos specialistai pabrėžė, kad įpareigojimai turėtų būti grindžiami rizikos vertinimu, o aglomeracijose nuo 1000 iki 2000 GE turėtų būti galima plačiau naudoti individualias nuotekų tvarkymo sistemas (daugiau negu 2 %), užtikrinant visų jų tinkamą priežiūrą, taip pat, kad griežtesni reikalavimai tretiniam valymui ir reikalavimai mikroteršalų išvalymui būtų taikomi tik naujiems arba rekonstruojamiems valymo įrenginiams.
Šalių atstovų pozicijos iš esmės sutapo diskutuojant apie Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamento pasiūlymus mažinti šių atliekų kiekį. Rezultatas būtų pasiektas ribojant nereikalingas pakuotes, pavyzdžiui, viešbučiuose, mažmeninės prekybos ir restoranų sektoriuose. Taip pat per įpareigojimą įmonėms tam tikrą savo produktų procentinę dalį vartotojams siūlyti daugkartinio naudojimo arba pakartotinai užpildomose pakuotėse.
Lietuva tokius pokyčius vertina teigiamai, tačiau atkreipia dėmesį, kad tvirtinant reikalavimus dėl užstato sistemoje dalyvaujančių ir daugkartinių pakuočių surinkimo, svarbu atsižvelgti į nacionalines aplinkybes ir valstybėse narėse jau veikiančias analogiškas sistemas, kad įtvirtinti reikalavimai neįpareigotų jų iš esmės keisti.
Susitikimo metu diskutuota, kaip atsisakyti perteklinių procedūrų atliekant poveikio aplinkai vertinimą atsinaujinančių išteklių energijos objektams, tarpvalstybinio vertinimo iššūkiai, susiję su minėtu vėjo elektrinių parku Baltijos jūroje ir galimos bendradarbiavimo kryptys.
Lietuvos atstovai pristatė mūsų šalies patirtį, skatinant vėjo elektrinių ir saulės parkų plėtrą. Taip pat pateikė informaciją apie pakeistą teisinį poveikio aplinkai vertinimo procedūrų reguliavimą, teritorijų planavimo nuostatų pakeitimus ir galimybes vystyti hibridines jėgaines.
Aplinkos ministerijos informacija
