Sausį didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 89,4 Eur/MWh ir buvo viena mažiausių Europos Sąjungoje – pigesnė nei pas mus elektra buvo tik Suomijoje ir Švedijoje. Tai lėmė didelė vietinė elektros gamyba. Per pirmąjį 2025-ųjų mėnesį šalyje pasigaminome 75 proc. suvartotos elektros. Vėjo elektrinių pagaminta energija sausį patenkino 37,7 proc. šalies elektros vartojimo poreikio. Šiemet sausį Baltijos šalys bendrai suvartojo beveik trečdaliu mažiau gamtinių dujų nei prieš metus. Tai lėmė, kad dujų kiekis Inčukalnio gamtinių dujų saugykloje šiuo metu yra didesnis nei pernai tuo pačiu metu. Brent naftos kainos vidurkis šiemet sausį mažiausias nuo 2021-ųjų sausio.
Vasario 1 d. Inčukalnio gamtinių dujų saugykloje buvo sukaupta 13,97 TWh gamtinių dujų, o lygiai prieš metus – 13,82 TWh. Dabar saugykla užpildyta 55,9 proc., pernai tuo pačiu metu – apie 56,7 procento. Užpildymo procentinis lygis šiemet mažesnis dėl išaugusių saugyklos techninių galimybių.
Sausį per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 2,8 TWh gamtinių dujų, tai visiškai patenkino Lietuvos gamtinių dujų vartojimą, o 0,8 TWh dujų buvo skirta užsienio rinkoms.
Šių metų sausį Baltijos šalys bendrai suvartojo 3,6 TWh gamtinių dujų, kai 2024-ųjų sausį suvartota 5,1 TWh gamtinių dujų. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, gamtinių dujų vartojimas labiausiai mažėjo Latvijoje – 40,2 proc., Estijoje – 38,5 proc., o Lietuvoje per šį sausį suvartota 18,2 proc. mažiau gamtinių dujų nei prieš metus.
Bet per mėnesį, šį sausį palyginti su gruodžiu, gamtinių dujų vartojimas mažėjo tik Estijoje, kur jis krito 6,5 proc., o Latvijoje dujų vartojimas per mėnesį išaugo 13,4 procento. Lietuvoje sausį, palyginti su gruodžiu, suvartota 6,5 proc. daugiau gamtinių dujų.
Europos Sąjungos gamtinių dujų saugyklos šiemet vasario 1 d. buvo užpildytos 53,1 proc., o 2024 m. tuo pačiu metu – apie 69,6 procento.
Nors pasitinkant šią žiemą ES dujų saugyklos buvo užpildytos apie 95 proc., tačiau dėl šaltesnių orų ir dėl mažos vėjo jėgainių generacijos daugiau elektros gaminant šiluminėse elektrinėse, ES dujų saugyklos ištuštintos sparčiausiai per pastaruosius aštuonerius metus. Nuo šių metų sausio pradžios nutraukus rusiškų dujų tiekimą į ES per Ukrainą, gamtinių dujų kainos kyla, išliekant nerimui dėl gamtinių dujų tiekimo į Europą rizikų, taip pat dėl mažesnio gamtinių dujų saugyklų užpildymo nei prieš metus.
Šiemet sausį Nyderlandų TTF prekybos taške gamtinės dujos vidutiniškai kainavo 48,1 Eur/MWh – tai 4,5 proc. daugiau nei gruodį, kai jų kainos siekė 46 Eur/MWh. Prieš metus, 2024 m. sausį, gamtinės dujos vidutiniškai kainavo 31,4 Eur/MWh, 2023 m. sausį – 69,1 Eur/MWh. Pagal naujausius ateities sandorius prognozuojama, kad TTF dujų kainos toliau gali svyruoti 49–56 Eur/MWh ribose.
Elektros energijos suvartojimas Lietuvoje sausio mėnesį buvo 6,5 proc. mažesnis nei prieš metus ir 0,6 proc. mažesnis nei gruodį: 2025 metų sausį suvartota 1140,6 GWh, 2024 m. sausį – 1220,5 GWh elektros.
Lietuvoje šį sausį nacionaliniai elektros generacijos pajėgumai pagamino daugiau elektros nei jos importuota: šalyje pasigaminome 852,3 GWh, tai patenkino apie 75 proc. šalies elektros vartojimo poreikio ir tai didžiausias pasiekimas nuo Ignalinos AE uždarymo 2009 metais.
Sausį Lietuvoje vėjo elektrinių galia pasiekė 1850 MW, o saulės elektrinių galia viršijo 2000 MW.
Vėjo elektrinių pagaminta energija sausį patenkino 37,7 proc. šalies elektros vartojimo poreikio. Įdomu, kad pirmąkart elektros importą iš Švedijos aplenkė ir antra vietinės generacijos technologija – šiluminės elektrinės, sausį patenkinusios 23,3 proc. elektros vartojimo poreikio.
Per mėnesį vėjo elektrinės pagamino 429,7 GWh elektros energijos – tai antras didžiausias vėjo energijos pagamintas elektros kiekis Lietuvos istorijoje (2024 m. gruodžio mėnesio vėjo elektrinių generacija buvo 442,1 GWh).
Didelė vėjo elektrinių generacija turėjo įtakos tam, kad sausį didmeninės elektros kainų mėnesio vidurkis buvo 89,38 Eur/MWh ir keturis mėnesius elektros kainos išliko stabilios: spalį buvo 91,38 Eur/MWh, lapkritį – 88,66 Eur/MWh, gruodį – 89,69 Eur/MWh.
Palyginimui, didmeninė Lietuvos elektros energijos kaina 2024-ųjų sausį buvo didesnė – siekė 117,41 Eur/MWh, o vėjo elektrinės pernai sausį pagamino mažiau elektros energijos – 374,4 GWh. Iš viso 2024 m. sausį vietinės elektros pasigaminome 698,7 GWh – ji patenkino 57 proc. vartojimo poreikio.
Lyginant visas ES valstybes, mažiausios didmeninės elektros kainos šį sausį buvo Švedijoje – 40,82 Eur/MWh (visų zonų vidurkis), Suomijoje – 52,82 Eur/MWh ir Lietuvoje – 89,38 Eur/MWh. Didžiausios kainos buvo Airijoje – 167,27 Eur/MWh, Slovakijoje – 140,28 Eur/MWh, Vengrijoje – 140,18 Eur/MWh. Europos Sąjungos valstybių kainų vidurkis – 114,36 Eur/MWh.
Lyginant sausio ir gruodžio mėnesius, didmeninės elektros kainos Baltijos jūros regione daugiausiai augo Suomijoje (36,2 proc.), o mažėjo tik Lietuvoje (-0,3 proc.). Šiemet sausio mėnesio vidutinė Lietuvos oro temperatūra teigiama – 2,0 °C, o 2024 m. sausio mėnesį buvo neigiama ir siekė -4,1 °C. Šaltesni orai lemia didesnį elektros energijos vartojimą, o didesnis elektros energijos vartojimas augina elektros energijos kainas.
Lietuvoje nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomų elektros tiekimo 24 mėnesių planų su fiksuota kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per sausio mėnesį padidėjo 1,6 proc. – nuo 0,245 Eur/kWh iki 0,249 Eur/kWh. Planų su fiksuota 12 mėnesių kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per mėnesį padidėjo 0,4 proc. – nuo 0,243 Eur/kWh iki 0,244 Eur/kWh. Planų su nefiksuota elektros kaina vidutinė mėnesio 1 kWh kaina šių metų sausio mėnesį, palyginti su gruodžiu, sumažėjo nuo 0,239 Eur/kWh iki 0,237 Eur/kWh.
Biokuro kainos vidurkis 2025 m. sausio mėnesį buvo 24,5 Eur/MWh, arba 12,4 proc. didesnis nei prieš metus, kai pernai sausį siekė 21,8 Eur/MWh, ir 1,2 proc. didesnis nei gruodį, kai vidutinė kaina siekė 24,2 Eur/MWh.
Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina Lietuvoje vasario mėnesį yra 8,02 ct/kWh – 7 proc. didesnė nei buvo prieš metus, kai 2024-ųjų vasarį siekė 7,47 ct/kWh, ir 0,9 proc. didesnė nei prieš mėnesį – šių metų sausį, kai siekė 7,95 ct/kWh.
Penkių didžiausių šalies miestų vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina yra 7,96 ct/kWh – 13 proc. didesnė nei pernai vasarį, kai siekė 7,02 ct/kWh, ir 1,5 proc. didesnė nei šį sausį, kai buvo 7,84 ct/kWh. Šiemet vasario mėnesį, palyginti su sausiu, šilumos energijos kaina sumažėjo Vilniuje – 0,5 proc. ir Šiauliuose – 1,7 proc., šilumos energijos kaina padidėjo Kaune – 3,5 proc., Panevėžyje – 4,3 proc., Klaipėdoje – 4,8 procento.
Lyginant Baltijos šalis, visos šalies kainos vidurkis mažiausias yra Latvijoje, kur siekia 7,8 ct/kWh, Lietuvoje yra 8,02 ct/kWh, Estijoje – 8,6 ct/kWh. Didžiųjų miestų šilumos kainų vidurkis mažiausias Latvijoje – 7,4 ct/kWh, Lietuvoje – 7,9 ct/kWh, Estijoje – 9,2 ct/kWh. Lyginant sostines, Rygoje šilumos kaina mažiausia – 7,4 ct/kWh, Taline – 7,8 ct/kWh, Vilniuje – 8,2 ct/kWh.
Brent naftos kainų vidurkis sausį siekė 78,2 USD/bbl ir buvo 7,1 proc. didesnis nei gruodį, kai Brent nafta vidutiniškai kainavo apie 73,2 USD/bbl, tačiau lyginant ankstesnių metų sausio mėnesių vidurkius, šiemet sausį kainos vidurkis mažiausias nuo 2021-ųjų sausio, kai Brent nafta vidutiniškai kainavo 55 USD/bbl. Pagal naujausius ateities sandorius prognozuojama, kad Brent naftos kainos toliau gali svyruoti apie 71–75 USD/bbl.
Lietuvoje nuo sausio 1d. akcizas benzinui padidėjo 0,047 Eur/l – iš viso sudaro 0,513 Eur, akcizas dyzelinui padidėjo 0,1096 Eur/l – dabar sudaro 0,5196 Eur/l.
Per sausio mėnesį vidutinė (mažmeninė) benzino kaina Lietuvoje padidėjo 0,09 Eur/l, o dyzelino – 0,18 Eur/l. Sausį, palyginti su gruodžiu, benzino vidutinės mėnesio kainos lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse padidėjo 0,034–0,096 Eur/l, dyzelino vidutinės mėnesio kainos padidėjo 0,040–0,181 Eur/l.
Lengvųjų keleivinių elektromobilių skaičius sausį Lietuvos kelių transporto priemonių registre išaugo 3,65 proc. – padaugėjo 1 032 elektromobiliais. Vasario 1 d. Lietuvoje buvo įregistruoti 29 306 elektromobiliai (16 409 grynieji elektromobiliai ir 12 897 – įkraunami hibridai).
Nuvažiuoti 100 kilometrų elektromobiliu, kurio baterija įkrauta namuose, naudojant fiksuotos kainos dviejų laiko zonų naktinį tarifą, kainavo 3,19 Eur, arba 2,8 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą dyzelinu varomu automobiliu (8,96 Eur) ir 3 kartus pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą benzinu varomu automobiliu (9,54 Eur). Didelis išlaidų skirtumas buvo ir tarp elektromobilio įkrovimo vietų – su namuose nakties metu įkrautu elektromobiliu kelionė buvo 2,3 karto pigesnė, nei elektromobilio bateriją įkrovus itin greito įkrovimo prieigoje.
Lietuvos energetikos agentūros informacija
