Paramos teikimas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą įsibėgėjo. Ūkininkams, siekiantiems modernizuoti savo ūkius ar išplėsti perdirbimo pajėgumus, jau rezervuota maždaug du trečdaliai visų šiam laikotarpiui numatytų dotacijų (daugiau kaip 207 iš 311 mln. Eur) ir maždaug trečdalis lengvatinių paskolų (11 iš 35 mln. Eur) lėšų. Paramos paraiškų priėmimo grafikas 2025 metams jau patvirtintas, tad Žemės ūkio ministerija ūkininkus kviečia nedelsti ir pradėti ruoštis – pirmosios paraiškos lengvatinėms paskoloms gauti priimamos jau nuo kovo 3 dienos.
Ūkių konkurencingumui stiprinti modernizuojant valdas yra numatytos net keturios Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano (SP) intervencinės priemonės. Kadangi dalis dotacijų lėšų jau yra rezervuota patvirtintiems projektams įgyvendinti bei nebaigtoms vertinti paraiškoms, šiuo metu priemonėje „Labai smulkių ūkių plėtra“ yra likę beveik 45 proc. (6,8 mln. Eur), „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ – 34 proc. (15,2 mln. Eur), „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ – 52 proc. (26,9 mln. Eur), „Investicijos į žemės ūkio valdas“ – 28 proc. (55 mln. Eur) dotacijų lėšų.
Nors esminiai paramos skyrimo principai šiose priemonėse yra bendri, tačiau atsižvelgiant į skirtingo dydžio ūkių finansavimo poreikius skiriasi paramos dydis, intensyvumas, projektų atrankos kriterijai ir kt.
Paramos ūkiams modernizuoti gali kreiptis ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, pripažinti žemės ūkio kooperatyvai. Visi jie turi ne trumpiau kaip 1 metus iki paramos paraiškos pateikimo užsiimti žemės ūkio veikla arba valdoje užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimu ir pateikimu rinkai. Ūkio pajamos iš šios veiklos turi sudaryti ne mažiau kai kaip 50 proc. visų pajamų – išimtis taikoma tik labai smulkiems ūkiams. Taip pat kiekvienas į paramą pretenduojantis ūkis paraiškos teikimo metu ir (arba) įgyvendinęs projektą turi atitikti tam tikras ekonominį gyvybingumą apibūdinančių rodiklių reikšmes.
Modernizuotis skatinami ir smulkūs, ir stambūs ūkiai
Patys smulkiausi, t. y. ūkiai, kurių valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte (VED), siekia 8 tūkst. Eur, tačiau neviršija 16 tūkst. eurų, gali gauti dotaciją pagal priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“. Ji orientuota į labai smulkių ūkių bendradarbiavimo skatinimą, todėl į paramą gali pretenduoti ir jėgas apjungę keli itin smulkūs ūkiai, t. y, tokie, kurių VED nuo 4 tūkst. eurų.
Vidutinio dydžio ūkiai, t. y. tie, kurių VED viršija 16 001 Eur, tačiau neviršija 30 tūkst. Eur, gali gauti dotaciją pagal priemonę „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“.
Ūkiai, kurių VED viršija 30 001 eurų, turi galimybę dalyvauti dviejose priemonėse, kuriose parama teikiama ir dotacijos, ir lengvatinės paskolos forma. Pirmoji – „Investicijos į žemės ūkio valdas“ orientuota į konkurencingumo didinimą bei didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų kūrimą, o antroji – „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ skirta gamybos tvarumo didinimui.
Galimybę pretenduoti į paramą pagal bet kurią šią priemonę turi pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, kurie superka ir realizuoja savo narių valdose pagamintus žemės ūkio produktus arba juos perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus. Kooperatyvams netaikomas valdos dydžio apribojimas. Be to, jiems yra numatyta ir daugiau išimtinių sąlygų, pvz., nereikalaujama turėti įregistravus valdą ir pan.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad jeigu paraiška teikiama kartu su partneriu (o tokia galimybė sudaryta visose priemonėse, išskyrus priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“), visi aukščiau išvardinti reikalavimai taikomi tiek pačiam pareiškėjui, tiek kiekvienam į projektą įtrauktam partneriui.
Kokios išlaidos finansuojamos?
Priemonių „Labai smulkių ūkio plėtra“, „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ ir „Investicijos į žemės ūkio valdas“ paramos lėšomis remiama visų sektorių žemės ūkio produktų gamyba arba perdirbimas. Jeigu paraišką teikia pripažintas žemės ūkio kooperatyvas, remiama žemės ūkio produktų gamyba turi vykti šio kooperatyvo narių valdose, o perdirbimui turi būti naudojami tik kooperatyvo narių valdose pagaminti ir išauginti žemės ūkio produktai.
Tinkamos finansuoti išlaidos yra projekte numatytai veiklai reikalingų statinių statyba, rekonstravimas, kapitalinis remontas, infrastruktūra, tam tikros žemės ūkio technikos, įrangos bei transporto rūšys, technologiniai įrengimai, jų valdymo kompiuterinė ir programinė įranga. Taip pat gali būti finansuojamas daugiamečių augalų įsigijimas, projekto parengimo išlaidos ir pan.
Kiek kitaip yra priemonėje „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ – parama teikiama tikslinėms investicijoms, kuriomis prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, taip pat prie atsinaujinančiosios energijos gamybos ir aukštesnių gyvūnų gerovės standartų. Ši priemonė orientuota išskirtinai tik į gyvulininkystės ūkius: remiama pieninė bei mėsinė galvijininkystė, kiaulininkystė, paukštininkystė. Tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas trumpesnis ir apima statybą bei rekonstrukciją, technologinių įrenginių ir skaitmeninių ūkininkavimo technologijų įsigijimą bei projekto parengimo išlaidas.
Kokio dydžio investicinės paramos galima tikėtis?
Ūkių modernizavimui skiriamos paramos dydis bei intensyvumas priklauso nuo ūkio dydžio. Pagal priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“ didžiausia paramos suma priklauso nuo dalyvaujančiųjų skaičiaus ir gali siekti nuo 25 tūkst. eurų (kai paramos kreipiasi tik vienas ūkis) iki 100 tūkst. eurų (kai paraišką teikiantis ūkis pasitelkia 3 ir daugiau partnerių). Siekiant patiems smulkiausiems ūkiams sudaryti kuo palankesnes plėtros sąlygas, paramos intensyvumas šioje priemonėje siekia iki 85 proc. tinkamų finansuoti išlaidų vertės. Tuo tarpu pagal priemonę „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ pateiktas projektas finansuojamas iki 65 proc. intensyvumu, tačiau didžiausia paramos suma yra didesnė – iki 200 tūkst. eurų.
Stambieji ūkiai, dalyvaujantys priemonėje „Investicijos į žemės ūkio valdas“, gali pasinaudoti net iki 0,5 mln. Eur dydžio parama, kurios intensyvumas siekia iki 50 proc., o jei parama teikiama supaprastinta tvarka – 80 tūkst. Eur su 40 proc. intensyvumu. Tuo tarpu pagal priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ paramos intensyvumas siekia iki 65 proc. (išimtis kiaulininkystės sektoriui – investicijoms į gyvūnų gerovės veiklą taikomas iki 80 proc. intensyvumas), o didžiausia paramos suma priklauso nuo projekte pasirinktų įgyvendinti veiklų ir gali svyruoti nuo 200 tūkst. Eur iki 1,5 mln. Eur.
Net pagal tris priemones jaunieji ūkininkai, besikreipiantys paramos pirmą kartą, remiami intensyviau: „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ ir „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ – net iki 80 proc., o „Investicijos į žemės ūkio valdas“ – iki 70 proc. (paramą teikiant supaprastinta tvarka – iki 60 proc.).
Kaip gauti lengvatinę paskolą?
Pagal priemones „Investicijos į žemės ūkio valdas” ir „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ galima gauti ne tik dotacijas, bet ir lengvatines, t. y. su mažesnėmis nei rinkoje esančiomis palūkanomis, paskolas. Nulinės palūkanos taikomos 70 proc. tokios paskolos daliai, o 30 proc. daliai – 5 proc. finansų tarpininko marža ir 6 mėn. EURIBOR.
Lengvatinės paskolos, siekiančios iki 200 tūkst. eurų, gali būti skirtos tiek investicijoms finansuoti, tiek apyvartiniam kapitalui papildyti. Lengvatinė paskola gali būti suteikta 5 metams, o jei paskolos kreipiamasi vien tik apyvartiniam kapitalui papildyti – iki 3 metų.
Lengvatinės paskolos lėšomis galima finansuoti iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų investicijoms į materialųjį, nematerialųjį, biologinį turtą, taip pat ir sumokėtą PVM. Apyvartiniam kapitalui papildyti skirtos paskolos lėšomis galima finansuoti trumpalaikio turto įsigijimą, debitorinius įsipareigojimus, darbo užmokestį, kirtus mokesčius bei apyvartines išlaidas, būtinas ūkinei veiklai vykdyti. Tai palengvina ūkininkams sezoninius iššūkius, leidžia stabilizuoti veiklą, efektyviau valdyti finansinius srautus ir planuoti ilgalaikes investicijas.
Lengvatinėms paskoloms skirtos SP lėšos tirpsta ne taip sparčiai kaip dotacijoms, todėl Žemės ūkio ministerija skatina ūkininkus aktyviau pasinaudoti šia galimybe. Šiemet norintieji gauti lengvatines paskolas paraiškas galės teikti nuo kovo 3 d. iki pat metų pabaigos.
Ką svarbu žinoti planuojantiems pirmą kartą teikti paraišką
Pareiškėjui, norinčiam kreiptis paramos ūkiui modernizuoti, pirmiausia reikėtų įsivertinti valdos ekonominį dydį (VED), išreikštą produkcijos standartine verte. Jeigu planuojama paramos kreiptis kartu su partneriu, reikėtų įsitikinti, kad jis patenka į tą pačią VED kategoriją.
Antras žingsnis – įsivertinti pareiškėjo bei partnerių atitiktį tinkamumo gauti paramą sąlygoms ir reikalavimams. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, ar dominančioje priemonėje yra reikalaujama atitikti ekonominį gyvybingumą apibūdinančių rodiklių reikšmes, nustatytas Ekonominio gyvybingumo taisyklėse.
Prieš rengiant paraišką taip pat reikėtų įsitikinti, kad ji surinks bent minimalų reikalaujamą balų skaičių. Tačiau to gali ir nepakakti -– jei kvietimas sulaukia daug paraiškų, parama skiriama tik surinkusioms aukščiausią balų skaičių. Dėl to reikėtų iš anksto įsivertinti, kiek balų galės surinkti rengiamas projektas. Projektų atranka nėra taikoma tik priemonėje „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ – paramą gauna visi pareiškėjai, kurių paraiška atitinka įgyvendinimo taisyklėse numatytas sąlygas.
Norint gauti paramą ūkio modernizavimui beveik visada (išskyrus dalyvaujant priemonėje „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“) reikės parengti verslo planą, kuriame pagrindžiami investavimo tikslai, nurodomi numatytoms investicijoms atlikti reikalingi ištekliai ir terminai, pateikiamos ūkio vystymo prognozės įgyvendinus projektą bei visu jo kontrolės laikotarpiu. Tiesa, teikiant paraišką pagal priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“ arba supaprastintąja tvarka pagal priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“, verslo planas yra integruotas į paraiškos formą.
Būsimiems pareiškėjams reikia įvertinti ir tai, kad paraiškoje investicijų vertės pagrindimui reikės pateikti tris komercinius pasiūlymus, o įgyvendinant projektą – laikytis prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėse numatytos tvarkos. Svarbu tai, kad traktoriams, jų priekaboms, javų kombainams, šienapjovėms, skutikliams, krautuvams ir kt. jau yra taikomi (ir kasmet bus indeksuojami) fiksuotieji vieneto įkainiai, kurie sudaro sąlygas greičiau ir patogiau planuoti bei kompensuoti patirtas išlaidas.
Rengiant projektą ne mažiau svarbu įsivertinti, ar numatoma įsigyti žemės ūkio technika ir įranga atitinka ūkio gamybinį potencialą. Tai padaryti padės Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) parengta metodika ir skaičiuoklė.
Atkreiptinas dėmesys, kad visose priemonėse yra numatytas 5 metų kontrolės laikotarpis, per kurį tikrinama, kaip paramos gavėjas laikosi savo įsipareigojimų. Šis laikotarpis trumpesnis (3 metai) tik tada, kai kreipiamasi paramos pagal priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ supaprastinta tvarka ir priemonę „Labai smulkių ūkio plėtra“.
Daugiau informacijos
Paraišką lengvatinei paskolai galima teikti tiek drauge su paraiška dotacijai, tiek ir atskirai. Kvietimas tik lengvatinėms paskoloms gauti tęsiasi iki metų pabaigos, tačiau jis gali būti sustabdytas ir anksčiau, jeigu būtų pasiekta kvietimui skirta paramos suma.
Pareiškėjams verta susipažinti su paramos teikimo sąlygomis, įtvirtintomis priemonių įgyvendinimo taisyklėse, SP administravimo taisyklėse, kituose bendruosiuose paramos teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
Rekomenduojame sekti informaciją apie numatomus kvietimus NMA puslapyje paramakaimui.lt, o įgyvendinimo taisyklių pakeitimų pristatymus - Lietuvos kaimo tinklo dirbtuvėse.
Iškilus klausimams ar sunkumams rengiant paraišką arba jau įgyvendinant projektą, visada galima kreiptis į NMA – pagalbininkę sprendžiant ūkininkų problemas, susijusias su ES parama.
Paramos paraiškų priėmimo grafiką 2025 m. galima rasti čia.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos informacija
