Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms (AMR) yra viena didžiausių pasaulio sveikatos problemų, kelianti pavojų ne tik žmonių, bet ir gyvūnų sveikatai. Žmonių ir gyvūnų sveikata yra glaudžiai susijusi, nes daugelis bakterijų, atsparių antibiotikams, plinta tarp žmonių, gyvūnų ir aplinkos. Pavyzdžiui, netinkamai naudojami antibiotikai gyvulininkystėje gali paskatinti atsparių bakterijų vystymąsi, kurios vėliau gali per maistą, vandenį ar tiesioginį kontaktą paveikti ir žmones. Jei ši grėsmė nebus suvaldyta, iki 2050 metų bakterijos galėtų nusinešti net 10 milijonų gyvybių kasmet. Šios grėsmės ignoravimas gali kainuoti daugybę gyvybių ir milijardus sveikatos priežiūros išlaidų.
Jau 2019 metais bakterijų atsparumas vaistams buvo susijęs su maždaug 4,95 milijono žmonių mirčių, iš kurių apie 1,27 milijono buvo tiesiogiai sukeltos antibiotikams atsparių bakterijų. Šie skaičiai leidžia AMR priskirti prie didžiausių pasaulio sveikatos krizių, prilygstančių tokioms ligoms kaip ŽIV ar maliarija.
Šiuo metu didžiausią AMR naštą patiria Vakarų Subsacharos Afrika, kur mirtingumo rodiklis siekia 27,3 mirčių 100 000 gyventojų. Mažiausią naštą patiria Australija, kur šis rodiklis yra 6,5 mirčių 100 000 gyventojų. Didžiausią grėsmę kelia apatinių kvėpavimo takų infekcijos, kurios vien 2019 metais buvo susijusios su daugiau nei 1,5 milijono mirčių.
Naujas tyrimas atskleidžia, kad bakterinis atsparumas neapsiriboja tam tikrais regionais ar bakterijomis. Pirmą kartą buvo išsamiai išanalizuotos 23 bakterijų rūšys ir 88 jų atsparumo vaistams kombinacijos visame pasaulyje. Tai leidžia geriau suprasti, kur problemos mastas yra didžiausias ir kokie sprendimai yra būtini.
„Pavyzdžiui, vienas pavojingiausių derinių – meticilinui atsparus Staphylococcus aureus (MRSA) – 2019 metais nusinešė daugiau nei 100 000 gyvybių. Šiuo metu jau žinoma, kad šeši bakterijų tipai sudaro daugiau nei 70 % visų mirčių dėl atsparumo trečiosios kartos cefalosporinams ar karbapenemams ir prisidėjo prie dar 50 000–100 000 mirčių. Šios bakterijos ne tik kelia didelį pavojų sveikatai, bet ir yra atsparios pagrindiniams antibiotikams. Dėl savo atsparumo jos tampa sudėtingos gydyti, o tai žymiai padidina sveikatos priežiūros išlaidas ir mirtingumą. Todėl ypač svarbu ne tik stiprinti prevencijos priemones, bet ir aktyviai kurti bei diegti naujus gydymo metodus, siekiant užtikrinti veiksmingą kovą su šiomis bakterijomis“,- pabrėžė Centralizuoto leidimų išdavimo skyriaus vyriausioji specialistė Jovita Einorytė.
Ką galime padaryti?
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir mokslininkai sutaria, kad AMR yra problemą galima suvaldyti, jei veiksime greitai ir koordinuotai. Esminiai veiksmai apima:
Infekcijų prevenciją ir kontrolę: geresnė higiena, vakcinacija ir infekcijų kontrolės priemonės gali padėti sumažinti atsparumo plitimą.
Tikslingą antibiotikų naudojimą: atsakingas antibiotikų skyrimas ir vartojimas yra esminis žingsnis mažinant atsparumo riziką.
Tyrimų ir laboratorijų plėtrą: daugelyje mažų pajamų šalių trūksta duomenų apie infekcijas ir atsparumą. Tai apsunkina problemos stebėjimą ir sprendimą.
Naujų vaistų kūrimą: reikia investuoti į antibiotikų ir vakcinų kūrimą, kad būtų galima kovoti su atspariomis bakterijomis.
VMVT kviečia veikti dabar. Antibiotikams atsparios bakterijos nėra tik mokslininkų ar gydytojų problema – tai visų atsakomybė. Kiekvienas gali prisidėti atsakingai vartodami antibiotinius vaistus bei laikydamiesi gerųjų higienos praktikų.
VMVT informacija
