Metų sandūroje Žemės ūkio ministerijos ir VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros surengtoje metinėje konferencijoje „Tautinio paveldo produktų apsauga, kūrimas, realizavimas ir populiarinimas“ apdovanoti sėkmingiausiai šiais metais dirbantys tradiciniai amatininkai ir tradicinių amatų centras, pagerbti tautinio paveldo puoselėtojai.
Šiais metais renginys, suburiantis visos Lietuvos amatininkus padiskutuoti, pasidalinti sava patirtimi ieškant geriausių sprendimų išsaugant šalies tautinį paveldą, neatsitiktinai įvyko puodžių sostine tituluojamuose Kuršėnuose. Čia įsikūręs Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centras pernai buvo pripažintas geriausiu, o dabar svetingai atvėrė duris kolegoms.
,,Šiandien Lietuvoje yra beveik 900 tradicinių amatininkų, 19 amatų centrų, tad vertinimo komisijai teko tikrai nelengva užduotis išrinkti sėkmingiausiai dirbančius“, – sakė apdovanojimus įteikęs žemės ūkio ministras Vytenis Tomkus.
Šiemet premijos skirtos labai reto amato – tradicinės stogdengystės – puoselėtojui ir skleidėjui Gintui Čekauskui iš Šakių rajono ir tradicinio pynimo amato meistrei Virginijai Sebestinienei iš Alytaus. 2023 metais sėkmingiausiai dirbusiu išrinktas Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centras Arnetų name.
Būti pavyzdžiu kitiems – didelė atsakomybė
Dzūkijos krašte yra nemažai tradicinių amatininkų, pripažintų tautinio paveldo produktų kūrėjais. V. Sebestinienė – viena iš jų, pynimu susidomėjusi jau septintoje klasėje. „Aš taip stipriai norėjau išmokti pinti! Krepšių pynimas yra vienas iš seniausių žmonių amatų. Šis amatas jau yra mano gyvenimo dalis, be jo nebegalėčiau. Net pati nustebau, kiek daug padariau per metus: pravesta ne viena edukacija, sudalyvauta daugybėje renginių, parodų, tyrinėtos muziejuose saugomos vertybės ir, žinoma, nupinta ne viena pintinė“, – sakė pynimo virtuozė.
Būti vienai iš sėkmingiausių amatininkų V. Sebestinienei yra ne tik įvertinimas, bet ir didelė atsakomybė. „Žinau, kad privalau nenuleisti kartelės ir toliau būti pavyzdžiu kitiems amatininkams, kurie dar tik dabar pradeda savo amato kelią“, – už apdovanojimą dėkojo darbščioji dzūkė.
Nori išsaugoti tėvų ir senelių amatą
Šakių rajone, Lekėčiuose įkurto etnografinio muziejaus savininkas, stogdengystės tradicinių amatų meistras Gintas Čekauskas puoselėja skiedrinės stogdengystės, kuri yra pripažinta Lietuvos nematerialiuoju paveldu, tradiciją. „Tėtis ir senelis buvo dailidės, tad noriu išsaugoti jų amatą. Ačiū už įvertinimą, man tai postūmis eiti į priekį“, – sakė G. Čekauskas, dar 2015 m. visuomenei pristatęs unikalią skiedrų gaminimo edukaciją. Ne tik rodo, bet ir leidžia visiems prisiliesti prie gamybos.
Skiedriniai stogai rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti 1604 m. Karaliaučiuje išleistuose dokumentuose. Pasak meistro, mediena yra puiki medžiaga, su kuria galima daug ką nuveikti. Skiedras jis gamina iš šlapios ar drėgnos medienos. Tinkamiausia, labiausiai atspari – eglės ir drebulės mediena.
Svajoja perduoti žinias pameistriams
Sėkmingiausiai dirbančio tradicinių amatų centro apdovanojimas šiemet iškeliavo į Kėdainius. Prieš aštuonerius metus senoviniame Arnetų name įsikūręs Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centras šį garbingą apdovanojimą jau yra gavęs 2017 m.
Centre vystomi tradiciniai Kėdainių krašto amatai: vytinių ir pintinių juostų audimas, vilnos vėlimas, pintinių pynimas, margučių marginimas, kryždirbystė, šaukščiaus amatas, stalystė, puodininkystė, žaislininkystė. Čia dirba 5 amatininkai ir visi jie yra atestuoti meistrai.
Pasak centro vadovės Reginos Lukminienės, centre visko yra daug: rengiami edukaciniai užsiėmimai, vykdomos neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo programos, tęstinio mokymosi programa, organizuojamos tradicinių amatininkų parodos, paskaitos, seminarai. Palaikomi glaudūs ryšiai su kaimo bendruomenėmis, draugijomis ir kt., organizuojami bendri renginiai.
Centras sulaukia ir didelio įvairių šalių turistų dėmesio, kurie nori ne tik stebėti, bet ir patys kurti, todėl užsisako edukacijas.
,,Esame darbštūs ir tvirti kaip kumštis, nes mūsų tikslas – išsaugoti savo krašto tradicinių amatų gyvastį, populiarinti juos, skatinti tęstinumą. Tikimės, kad mūsų amatininkų svajonės užsiauginti pameistrių, perduoti jiems savo žinias, bus įgyvendintos“, – kalbėjo R. Lukminienė.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos informacija
