Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena, jog šalies ūkininkai iki rugsėjo 1 d. turi nušienauti pievas, ir atkreipia dėmesį į pagrindinius šienavimo reikalavimus.
Pareiškėjai, siekiantys gauti tiesiogines išmokas bei paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones ir pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos tęstines priemones, privalo nušienauti pievas (klasifikatoriaus kodai GPŽ, DGP, AGP) ir žolinius azotą kaupiančius augalus ariamojoje žemėje (klasifikatoriaus III grupės kodai) bent vieną kartą per metus arba nuganyti ne vėliau kaip iki rugsėjo 1 d.
Pagrindiniai šienavimo reikalavimai
Pievų, žolinių azotą kaupiančių augalų ariamojoje žemėje, taip pat sodų, riešutynų ir uogynų tarpueiliuose, kuriuose yra pieva, iki rugsėjo 1 d. nušienauta žolė (šienas, žalioji masė ar kt.) turi būti sutvarkyta, t. y. išvežta iš lauko, supresuota, šienas sudėtas į kūgius, susmulkinta ir tolygiai paskleista ar palikta suguldyta vietoje.
Pareiškėjai, siekiantys gauti susietąją paramą už vaisių, uogų ir riešutų auginimą bei paramą pagal klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingas sistemas (ekologines sistemas) „Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu“ ir „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)“, sodų, riešutynų ir uogynų tarpueilius privalo nušienauti ne mažiau kaip vieną kartą per metus iki rugsėjo 1 d., taip pat iki šios datos būtina pašalinti ir negyvus vaismedžius, vaiskrūmius bei jų liekanas.
Atkreipiame dėmesį, kad pareiškėjai, dalyvaujantys ekologinėje sistemoje „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)“, turi laikytis šiai ekologinei sistemai privalomų šienavimo terminų, t. y. nušienauti žolę iki rugpjūčio 1 d.
Jei pareiškėjo, kurio einamųjų metų laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki gegužės 31 d. laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų vidurkis sudarė ne mažiau kaip 0,3 sutartinio gyvulio hektarui, pievų ir žolinių azotą kaupiančių augalų ariamosios žemės plotuose yra ganoma, šių plotų nebūtina papildomai šienauti. Po ganymo lauke likę žolės likučiai nebus laikomi neatitikimu reikalavimams. Tokiu atveju iki rugsėjo 1 d. šiuose laukuose turi būti matomi ūkinių gyvūnų buvimo lauke požymiai, t. y. ekskrementų liekanos, išguldyta ar nuėsta žolė ir kt. arba laukai turi būti nušienauti.
Tais atvejais, kai pareiškėjo laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų vidurkis sudarė mažiau kaip 0,3 sutartinio gyvulio hektarui, plotai iki rugsėjo 1 d. turi būti sutvarkyti, t. y. nuganyti, o nenuganyti plotai turi būti nušienauti.
Siekiantys gauti paramą už daugiametes pievas, kurios yra saulės elektrinių teritorijose, iki rugsėjo 1 d. privalo sutvarkyti nenuganytus plotus (šienas, žalioji masė turi būti išvežta iš lauko arba susmulkinta ir tolygiai paskleista arba palikta suguldyta vietoje) ir iki rugsėjo 1 d. per „NMA agro“ programą privalo pateikti nuotraukas iš skirtingų teritorijos vietų, kuriose aiškiai matytųsi sutvarkytų plotų vaizdas.
_1701162712.png)
Pareiškėjai, siekiantys gauti paramą pagal kompleksinės ekologinės sistemos veiklą „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, iki rugsėjo 1 d. turi nušienauti ežias (ribines juostas), palaukes, paviršinio vandens telkinių pakrantes, įskaitant apsaugos juostas, pagriovius. Iki rugsėjo 1 d. būtina nušienauti ir medžių bei krūmų juostas, apsaugant kamieną nuo galimų pažeidimų: medžiams – po laja, krūmams – 1 m atstumu nuo lajos, taip pat medžių ir krūmų grupes, miškelius – perimetrą 1 m atstumu nuo lajos, apleistas sodybvietes ar ūkinius pastatus – perimetrą jų teritorijoje 1 m atstumu iki ribos, pakrantes ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo kranto. Nušienautą žolę galima palikti suguldytą vietoje, susmulkinti arba išvežti.
Pagal veiklas „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“ ir „Eroduotos žemės keitimas pievomis“ žolę taip pat reikia nuganyti arba nušienauti bent vieną kartą per metus ne vėliau kaip iki rugsėjo 1 d.
NMA informacija
