Žuvininkystės tarnybai prašymus panaikinti joms skirtas teises į žvejybos kvotas ir išregistruoti visus jų turimus žvejybos laivus iš Vidaus vandenų žvejybos laivų sąrašo pateikė 12 žvejybos įmonių ir fizinių asmenų, žvejojusių Kuršių mariose ir kai kuriuose ežeruose. Už pasitraukimą iš žvejybos verslo joms bus išmokėta beveik 3 mln. eurų išmokų.
„Už pasitraukimą iš žvejybos verslo skirtos išmokos suteiks galimybę buvusioms verslinės žvejybos įmonėms pakeisti veiklą. Jos galės toliau sėkmingai teikti turizmo paslaugas ar užsiimti su mėgėjų žvejyba susijusia veikla”, – sako aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus.
Praėjusiais metais priimtos Žuvininkystės įstatymo pataisos numato, kad išmokas gavusi žvejybos įmonė privalo pasitraukti iš žvejybos verslo visuose vandens telkiniuose ir niekada nebepretenduoti gauti žvejybos kvotas. Pasitraukusių įmonių žvejybos kvotos negali būti paskirstytos kitoms žvejybos įmonėms.
Išmokos už pasitraukimą iš žvejybos verslo bus mokamos ir ateinančius dvejus metus. 2025 m. išmokoms numatyta skirti 2 mln. eurų, 2026 m. – 1 mln. eurų. 2026 m. bus mokama 80 proc. apskaičiuotos išmokų sumos. Esant didesniam nei numatyta lėšų poreikiui išmokoms yra galimybė kreiptis į Europos Komisiją dėl galimybės skirti šiai priemonei papildomų lėšų.
Pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvos nustatytus rodiklius Kuršių mariose žuvų bendrijos gausumo indeksas, nurodantis plėšrių žuvų gausumą, ir žuvų bendrijos dydžio indeksas, parodantis didelių žuvų gausumą, neatitinka geros aplinkos būklės kriterijaus. Žvejyba daro įtaką abiem šiems rodikliams.
Sumažinus verslinės žvejybos intensyvumą, pagerės žuvų išteklių būklė, bus patrauklesnės mėgėjų žvejybos sąlygos.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos informacija
