Žemės ūkio ministerija, turėdama pagrįstų įtarimų dėl galimai korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai iššvaistyto UAB „Lietuvos žirgynas“ turto.
Vakar, vasario 19 d., UAB „Lietuvos žirgynas“ valdyba patenkino žirgyno direktorės Felicijos Kelmickaitės prašymą ir atleido ją iš užimamų pareigų.
Valdyba šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į paaiškėjusias ir daug abejonių sukėlusias žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto „klaidas“ bei kitas svarbias aplinkybes.
F. Kelmickaitė direktore buvo paskirta 2024 m. kovo 1 d., o jau balandžio 15 d. jos iniciatyva su žemėtvarkos projektus rengiančia įmone buvo pasirašyta sutartis dėl žirgyno Vilniaus padalinio žemės sklypų formavimo pertvarkymo projekto.
Apie ketinimus atsisakyti nepelningai dirbančio Vilniaus padalinio UAB „Lietuvos žirgynas“ valdyba sužinojo posėdyje tik rugpjūčio 27 d. Iki tol nebuvo jokių svarstymų, kad atsisakoma būtent Vilniaus padalinio, o ne Nemuno ar Sartų. Valdyba taip pat nebuvo informuota apie Vilniaus padalinio statiniams, kuriuos ketinama parduoti, formuojamus žemės sklypus.
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) teigimu, sutartis ir jos papildymas su žemėtvarkos projektus rengiančia įmone pasirašyta galimai pažeidžiant viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus. Sudaryta prielaida suformuoti neracionalių ribų ir dydžio valstybinės žemės sklypus gali sukurti sąlygas ateityje galimai neskaidriam šių sklypų perleidimui tretiesiems asmenims.
ŽŪM, siekdama įvertinti visas aplinkybes, paprašė Vilniaus rajono savivaldybės ir Nacionalinės žemės tarnybos nutraukti pradėtas valstybinio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūras.
Nacionalinė žemės tarnyba rado ne vieną žemėtvarkos projekto pažeidimą. Projekto sprendiniai neatitinka Kultūros paveldo departamento reikalavimų, taip pat nepagrindžiama, kokiu tikslu dalinamas žemės sklypas, klaidingai pažymėti ir servitutai. Nepagrįstai didelis (beveik 60 ha) projektuojamas žemės sklypas, kuriame yra hipodromo takas. Ežeras Bevardis projekte neformuojamas atskiru sklypu. Nors projektuojamame žemės sklype yra ne tik šis ežeras, bet ir upė Riešė, tačiau projekte nėra nurodyta teritorija, kurioje taikytina specialioji žemės naudojimo sąlyga – paviršiniai vandens telkiniai.
Atsižvelgusi į šiuos ir kitus pažeidimus, Nacionalinė žemės tarnyba pasiūlė savivaldybei įvertinti projekto rengimo tikslingumą.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos informacija
