Kovo 13 d. (trečiadienį) Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Augalininkystės tarnyba) organizuotoje viešoje konsultacijoje apie pagrindinių tręšiamųjų produktų (TP) naudojimo reikalavimus sulaukta nemažai žemdirbių ar ūkio subjektų pateiktų aktualių klausimų. Atsakymai į juos gali būti svarbūs ir daugeliui kitų mūsų klientų, todėl manome, kad jais naudinga pasidalyti su visais.
- Kuriuos trąšų sertifikatus ar specifikacijas būtina turėti? Kokios formos jie turi būti, kaip žinoti, kad trąšos tinkamos naudoti? Ar privaloma turėti sertifikatus ar specifikacijas ir sulfatams/mikroelementams, kurie naudojami purškimui per lapus ar tik mineralinėms trąšoms?
Techninius dokumentus (akredituotos laboratorijos tyrimo protokolus, saugos duomenų lapus, etiketes ar informacinius dokumentus) privalo turėti tręšiamųjų produktų gamintojai/importuotojai/platintojai, o tręšiamųjų produktų naudotojai, turi teisę šių dokumentų prašyti pardavėjo, tačiau šiuos dokumentus Jums turėti neprivaloma. Naudoti leidžiama tik tręšiamuosius produktus, kurie yra įtraukti į Identifikavimo sąrašą arba paženklinti CE žymeniu. Identifikavimo numeris arba CE žymuo yra nurodomi tręšiamojo produkto etiketėje. Jei tręšiamojo produkto specifikacijos atitinka specialiuosius saugos ir kokybės reikalavimus nustatytus Identifikavimo sąraše, laikoma, kad tręšiamasis produktas yra įtrauktas į Identifikavimo sąrašą.
- Kokios yra apsaugos zonos nuo kanalų ir upių? Ar tręšiamųjų produktų naudojimo normos gali būti ribojamos?
Apsaugos zonos ir juostos yra patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 „Dėl Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Apsaugos zonų ir juostų dydžiai skiriasi nelygu vandens telkinio dydis.
- Kokiu teisės aktu vadovautis tręšiant iki 2 ha mišrų uogyną?
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 3D-332 „Dėl Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų aprašas yra taikomas žemės ūkio veiklos subjektams, tręšiantiems 10 ha ir daugiau, o tręšiantiems gyvūninės kilmės ir medienos kuro pelenais – 0,01 ha ir daugiau žemės ūkio naudmenų.
- Ar reikia PPIS pildyti duomenis tręšiant 1 ha plotą?
Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų aprašas yra taikomas žemės ūkio veiklos subjektams, tręšiantiems 10 ha ir daugiau, o tręšiantiems gyvūninės kilmės ir medienos kuro pelenais – 0,01 ha ir daugiau žemės ūkio naudmenų. Jei tręšiate 1 ha plotą – pildyti trąšų apskaitos žurnalo PPIS nereikia.
- Jei, tarkime, yra du ūkiai ir tėvas sūnaus laukus patręšia savo lėšomis, kuris iš jų turi pildyti trąšų žurnalą?
PPIS sistema prisijungus per el. bankininkystę leidžia matyti tik Jūsų deklaruotus laukus, todėl informacija PPIS apie laukuose panaudotus tręšiamuosius produktus yra pildoma to asmens, kurio laukuose tręšiamieji produktai buvo panaudoti. Tai yra, jei tėvas sūnaus laukus patręšė savo trąšomis, informaciją PPIS apie panaudotus tręšiamuosius produktus turi pateikti sūnus, prisijungęs per savo el. bankininkystę prie PPIS. Taip pat rekomenduojame sudaryti laisvos formos sutartį, kad kontrolės institucijai būtų aišku, kur tėvo nupirktos trąšos buvo panaudotos.
- Ar teisingai suprantu, kad mėšlu ir srutomis tręšti nuo kovo 1 d. negalima. Kodėl mineralinėmis trąšomis tręšti jau galima, o mėšlu ne?
Pagal paskutinį Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų aprašo pakeitimą draudžiama tręšiamaisiais produktais tręšti dirvą nuo gruodžio 1 d. iki kovo 1 d. O Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše nustatyta, kad, draudžiama tręšti ir (ar) skleisti mėšlą ir (ar) srutas nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d., išskyrus Aprašo 18 punkte nustatytus atvejus. Nuo lapkričio 15 d. iki lapkričio 30 d. galima tręšti tik daugiametes pievas, ganyklas, ariamąją žemę su augaline danga (apsėtą, apsodintą augalais), kurių nuolydis ne didesnis kaip 5 proc., į dirvą patenkančio azoto kiekis negali viršyti 40 kg hektarui, draudžiama skystąjį mėšlą ir (ar) srutas skleisti arčiau kaip 5 m iki vandens telkinio kranto linijos. Nuo kovo 1 d. iki kovo 20 d. galima tręšti tik daugiametes pievas, ganyklas, ariamąją žemę su augaline danga (apsėtą, apsodintą augalais), kurių nuolydis ne didesnis kaip 5 proc., draudžiama skystąjį mėšlą ir (ar) srutas skleisti arčiau kaip 5 m iki vandens telkinio kranto linijos.
- Augalininkystės ūkis planuoja pirkti mėšlą iš mėsinių galvijų augintojo. Koks azoto kiekis skaičiuojamas 1 t mėšlo, kad nebūtų viršytas 170 kg/ha azoto kiekis?
PPIS sistemoje pasirinkus tinkamą mėšlo rūšį ir tręšiamą kiekį, sistema automatiškai apskaičiuoja azoto kiekį, tenkantį hektarui. Taip pat galite vadovautis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 3D-732 „Dėl Su mėšlu ir srutomis į dirvą patekusio bendrojo azoto kiekio ir sutartinių gyvulių tankio žemės ūkio valdoje nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu su mėšlu ir srutomis į dirvą patekusio bendrojo azoto kiekio ir sutartinių gyvulių tankio žemės ūkio valdoje nustatymo tvarkos aprašu, kurio 1 priede yra pateikta lentelė su įvairių gyvūnų mėšlo rūšies tonoje esančiu azoto kiekiu.
- Per kiek laiko reikia užpildyti žurnalą po laukų tręšimo? Ar išlieka reikalavimas žemės ūkio veiklos subjektui dalyvaujant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklose, priemonės „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ veiklos srityje „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“, duomenis apie panaudotas trąšas užpildyti per 20 darbo dienų po trąšų panaudojimo?
Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 3D-332 „Dėl Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ patvirtintą Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų aprašą duomenys apie panaudotus tręšiamuosius produktus PPIS turi būti užpildyti ne rečiau kaip du kartus – iki liepos 1 d. ir iki gruodžio 1 d. Papildomi reikalavimai taikomi žemės ūkio veiklos subjektams, dalyvaujantiems aplinkosaugos programose, tačiau Augalininkystės tarnyba pagal kompetenciją atsakyti į šį klausimą negali.
- Kokio dydžio nuobaudos laukia ūkininkų, viršijus per metus panaudoti leistinus N, P, K veikliųjų medžiagų kiekius? Kokia nuobauda taikoma mėšlu ir srutomis laukus patręšus anksčiau nei kovo 20 d.? Kokios baudos taikomos už PPIS sistemos nepildymą?
Lietuvos Respublikos tręšiamųjų produktų įstatyme, kurio įgyvendinimas pavestas kontroliuoti Augalininkystės tarnybai, nuobaudos žemės ūkio veiklos subjektams dėl tręšiamųjų produktų naudojimo apskaitos PPIS sistemoje nepildymo, pagrindinių maisto medžiagų (NPK) viršijimo ar laukų tręšimo draudžiamu laikotarpiu, nėra nustatytos.
- Ar karstinėse vietovėse galima naudoti skystas trąšas (KAS).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 108 straipsnio 1 dalies 7 punktu Šiaurės Lietuvos karstiniame regione skystąsias trąšas naudoti draudžiama.
- Jei ūkis dirba iki 10 ha, aprašas ūkiui netaikomas, tai ką tikrinsite tokiame ūkyje, nes ūkis yra bendrame planuojamų tikrinti ūkių sąraše?
Ūkiai iki 10 ha taip pat gali būti tikrinami, nes yra reikalavimų, taikomų visiems žemės ūkio subjektams. Pavyzdžiui, reikalavimas naudoti tik tuos tręšiamuosius produktus, kurie yra įtraukti į Identifikavimo sąrašą ar paženklinti CE žymeniu, arba reikalavimas turėti tręšimo planą, jei yra tręšiama 0,01 ha ir daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus medienos kuro ar gyvūninės kilmės pelenais.
- Priminkite kokio dydžio ūkis jau privalo sudaryti tręšimo planus.
Šiuo metu tręšimo planai nėra privalomi, nebent ūkyje planuojama naudoti:
- mėšlą ir (ar) srutas 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus;
- biologiškai skaidžias atliekas daugiau kaip 50 ha žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus;
- medienos kuro pelenus0,01 ha ir daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus;
- gyvūninės kilmės pelenus0,01 ha ir daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus.
- Ar Augalininkystės tarnybos specialistai ūkyje tikrindami trąšų naudojimą ir sandėliavimą taip pat tikrina ir trąšų įsigijimo dokumentus?
Taip. Patikrinimo metu yra tikrinami įsigytų ir panaudotų tręšiamųjų produktų kiekiai, taip pat sandėlyje esančių tręšiamųjų produktų likučių kiekiai.
- Ar reikia turėti trąšų pirkimo dokumentus, nes etiketes kartu su tuščiomis pakuotėmis išmetame. Ar užtenka tik pirktų produktų sąskaitos?
Tokio reikalavimas kaupti panaudotų tręšiamųjų produktų etiketes nėra: tikrinimą atliekančiam specialistui reikia pateikti tik tręšiamųjų produktų įsigijimo dokumentus.
- Ar galima PPIS sistemoje keisti srutose arba mėšle esančių N P K medžiagų kiekius, nes jie gali skirtis nuo ūkio galvijų srutų ir mėšlo tyrimais nustatytų N P K kiekių?
PPIS sistemoje yra galimybė pasirinkti vieną iš kelių tinkamų mėšlo pozicijų. Jei nerandate tinkamo pasirinkimo, sistemoje galite sukurti naują tręšiamąjį produktą ir įrašyti Jūsų turimą informaciją apie N P K kiekius.
- Jeigu pavasarį sėjama kultūra patręšta su įterpimu ir, tarkim, pasiekiama leistina veikliųjų medžiagų riba, rudenį sėjant žiemkenčius lokaliai įterpiant jau tręšti nebegalima?
Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 3D-332 „Dėl Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų aprašo 91 punktą, per kalendorinius metus į dirvą bendrai patenkančio azoto (N), įskaitant iš mėšlo ir srutų, kiekis negali viršyti 210 kg, fosforo (P2O5) 90 kg ir kalio (K2O) 240 kg hektarui. Azoto (N), įskaitant iš mėšlo ir srutų, kiekis gali būti viršijamas iki 250 kg, fosforo (P2O5) iki 150 kg ir kalio (K2O) iki 300 kg hektarui, kai sudarytas tręšimo planas, atsižvelgiant į dirvožemio tyrimų (ne senesnių kaip 3 metų) rezultatus ir potencialiai tam dirvožemio tipui bei granuliometrinei sudėčiai įmanomą gauti derlių, siūloma naudoti didesnius azoto, fosforo ir kalio kiekius. Tręšiant tik mėšlu ir srutomis, per kalendorinius metus į dirvą patenkančio azoto (N) kiekis negali viršyti nurodyto Mėšlo ir srutų aprašo 16 punkte. Tai reiškia, kad bendrai į dirvą patenkančių maisto medžiagų kiekiai (įskaitant pavasarinį ir rudeninį tręšimą) negali viršyti nurodytų kiekių per kalendorinius metus.
- Jei laukas patenka į vandens pakrančių apsaugos zoną ir ribojamas N ir P kiekis į hektarą, šis reikalavimas taikomas naudojant tik organines ar/ir mineralines trąšas?
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnio 4 punktu paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama per metus į vieną hektarą dirvos įterpti daugiau kaip 80 kilogramų azoto ir 15 kilogramų fosforo veikliosios medžiagos. Šis reikalavimas galioja tręšiant tiek organinėmis, tiek mineralinėmis trąšomis.
Pristatymo medžiaga.
Valstybinės augalininkystės tarnybos informacija
