Žemės ūkio ministerija kviečia ūkininkus kreiptis lengvatinių paskolų ne tik investiciniams projektams, bet ir apyvartinėms lėšoms. Pakeitus paramos paraiškų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones priėmimo 2025 metais tvarkaraštį, lengvatinių paskolų bus galima kreiptis jau nuo š. m. kovo 3 dienos.
Paramos gavėjai galės kreiptis bet kada iki metų pabaigos pagal šias intervencines priemones:
- „Investicijos į žemės ūkio valdas“ ir „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“. Paskoloms pagal šias priemones skirta 35 mln. Eur. Didžiausia galima paskolos suma investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui – 200 tūkst. Eur. Net 70 proc. paskolos daliai taikomos nulinės palūkanos, o 30 proc. paskolos daliai taikoma 5 proc. finansų tarpininko marža + 6 mėn. EURIBOR.
- „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Paskoloms skirta 19,94 mln. Eur. Didžiausia galima paskolos suma – 100 tūkst. Eur. Paskolos palūkanos skaičiuojamos tik finansų tarpininkų daliai, t. y. 40 proc. paskolos daliai taikoma 5 proc. finansų tarpininko marža + 6 mėn. EURIBOR, o 60 proc. paskolos daliai taikomos nulinės palūkanos.
Pagal šias tris minėtas priemones ilgiausias paskolos terminas investicijoms – 5 metai, apyvartiniam kapitalui – 3 metai.
Jeigu bus pasiekta finansinei priemonei skirta paramos suma, kvietimas teikti paraiškas lengvatinėms paskoloms gali būti sustabdytas anksčiau.
Kokioms išlaidoms teikiamos lengvatinės paskolos?
Finansuojamos investicijos į materialųjį turtą, būtiną veiklai žemės ūkio sektoriuje vykdyti (žemės įsigijimas, gamybinių pastatų ir statinių statyba, rekonstravimas ar kapitalinis remontas ir kt.), taip pat investicijos į nematerialųjį turtą (kompiuterinė ir programinė įranga, patentų, licencijų įsigijimas ir kt.) bei biologinį turtą (ūkinių gyvūnų, vienmečių ir daugiamečių augalų įsigijimas ir kt.).
Ypač palankios apyvartinio kapitalo paskolų teikimo sąlygos leidžia ūkininkams stabilizuoti veiklą sudėtingesniais ūkininkavimui laikotarpiais, efektyviau valdyti finansinius srautus ir planuoti ilgalaikes investicijas. Ūkininkai gali įsigyti trumpalaikį turtą (sėklas, pašarus, trąšas, augalų ir gyvūnų apsaugos priemones, degalus, tepalus ir kt.), sumokėti darbo užmokestį, kitus mokesčius, turto draudimo, komunalines išlaidas ir kt.
Svarbu! Jeigu paramos gavėjas gauna dotaciją ir lengvatinę paskolą apyvartiniam kapitalui, jam nėra skaičiuojamas bendrasis subsidijos ekvivalentas (BSE) [1] , kuris mažintų dotacijos sumą. Jeigu paramos gavėjas gauna dotaciją ir lengvatinę paskolą investicijoms, jam yra skaičiuojamas BSE, kuris gali sumažinti dotacijos sumą.
Kokie lengvatinės paskolos privalumai?
Lengvatinė paskola yra greita ir efektyvi paramos forma, nes:
- taikoma paprastesnė paraiškų vertinimo sistema, t. y. paraiška vertinama tik pagal tinkamumo sąlygas, o atrankos kriterijai nėra taikomi. Mažėja konkurencija tarp paraiškų, dėl to išlieka didesnė tikimybė gauti finansavimą lengvatinės paskolos forma;
- taikomas platesnis tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas. Kreipiantis paskolos suteikiama galimybė ne tik statyti gamybinius pastatus ar įsigyti įrangą, bet ir įsigyti žemę, pirkti biologinį turtą, pirkti nenaują įrangą, finansuoti apyvartinių lėšų reikalaujančias išlaidas;
- finansuojamas PVM, t. y. priešingai negu dotacijos atveju, kreipiantis lengvatinės paskolos PVM yra tinkama finansuoti išlaida.
Kur kreiptis paskolos?
Pareiškėjai, norintys gauti lengvatinę paskolą, turi pateikti paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA). Paraiškos turi atitikti SP priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklėse, SP priemonės „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklėse, SP priemonės „Jaunųjų ūkininkių įsikūrimas“ įgyvendinimo taisyklėse nustatytus tinkamumo gauti paskolą kriterijus.
NMA, teigiamai įvertinusi paraišką, išduoda tinkamumo gauti paskolą pažymą, su kuria pareiškėjai turi kreiptis į atrinktą finansų tarpininką. Detalus atrinktų finansų tarpininkų sąrašas skelbiamas NMA interneto svetainėje www.nma.lt ir nacionalinio plėtros banko ILTE interneto svetainėje www.ilte.lt.
[1] BSE yra metodas, kuris naudojamas siekiant apskaičiuoti, kiek finansinės naudos paramos gavėjas gauna iš lengvatinės paskolos. Tai tarsi būdas pamatyti, kiek pinigų būtų suteikta, jei parama būtų tiesioginė ir aiški (pvz., grynaisiais pinigais). Pavyzdžiui, jei SP parama suteikia mažesnes palūkanas paskoloms, BSE padeda apskaičiuoti, kiek realiai sutaupo paramos gavėjas, palyginus su įprastomis rinkos palūkanomis.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos informacija
