Seimas pritarė Saugomų teritorijų įstatymo ir jį lydinčių 6 teisės aktų pakeitimams, kurie sudarys teisines galimybes nustatyti saugomas teritorijas privačioje žemėje sukeliant mažiau konfliktų. Esant būtinybei įsteigti jas privačioje žemėje, sprendimai bus priimami įvertinus ir pasvėrus visus argumentus, tinkamai atlyginant žemės savininkams, šis procesas taps labiau įtraukiantis ir efektyvesnis.
„Šio įstatymo pataisos nustato saugomų teritorijų steigimo ir kompensavimo procedūras, kad jos būtų aiškesnės. Tai yra labai svarbu tiek miškų savininkams, tiek ūkininkams. Be to, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba saugos ne tik nacionalinius ir regioninius parkus, bet ir atskiras buveines. Įstatyme aiškiai apibrėžiama, kas yra žalioji infrastruktūra, kuri ypač aktuali miestuose“, – Seime sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Saugomų teritorijų sistema pasipildo privačiomis saugomomis vietovėmis
Saugomų teritorijų įstatymu įteisinta, kad privačios saugomos vietovės gali būti nustatomos žemės savininko valia ten, kur valstybės ar savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų nėra. Tai bus daroma apsaugos sutartimi tarp privačios žemės savininko ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos. Įstatymo pakeitimais siekiama sudaryti teisines galimybes nustatyti privačias saugomas vietoves, įgyvendinant privačias pilietines iniciatyvas saugomų rūšių, natūralių gamtinių buveinių apsaugai užtikrinti.
Taip pat supaprastinamas kitų apsaugos sutarčių sudarymas, kai esamose saugomose teritorijose reikia užtikrinti papildomą saugomų rūšių ir buveinių apsaugą. Supaprastinimo esmė – išbraukiama sąlyga, kad prieš sudarant apsaugos sutartis, reikia parengti gamtotvarkos planą.
Numatoma buvusių sodybų atkūrimo saugomose teritorijose proceso pabaiga. Prašymus buvusiai sodybai saugomose teritorijose atstatyti bus galima teikti tik iki 2028 m. sausio 1 d., vėliau tokios galimybės nebeliks.
Siekiant tobulinti žemės savininkų informavimo apie rengiamus sprendimus procesus, nustatyta, kad prieš steigiant ar nustatant „Natura 2000“ teritorijas žemės savininkai turės būti informuojami individualiai. Iki šiol tai buvo atliekama tik nacionalinių saugomų teritorijų steigimo atveju.
Patikslinus kompensavimo už veiklos apribojimus saugomose teritorijose tvarką, žemės savininkams nepriklausomai nuo to, kada buvo įsteigta saugoma teritorija, sudarytos galimybės ir toliau gauti kompensaciją už veiklos apribojimus žemės sklype, o skaičiuojant kasmetines kompensacijas siūloma nustatyti mažiausią 3,5 proc. kasmetinės kompensacijos skaičiavimuose naudojamą palūkanų normą, kuri užtikrintų minimalų kasmetinės kompensacijos dydį. Numatoma kompensuoti ir miškotvarkos projektų, reikalingų kompensacijos dydžiui apskaičiuoti, parengimo išlaidas.
VSTT įgaliojama įgyvendinti biologinės įvairovės apsaugos politiką šalies mastu
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) ir saugomų teritorijų direkcijų kompetencija biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugos politikos įgyvendinime išplečiama dalykiniu ir teritoriniu aspektu: šios įstaigos įgyvendins ne tik saugomų teritorijų politiką, bet visos šalies mastu rūpinsis biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugos, ekosistemų atkūrimo praktiniais klausimais.
Griežtai saugomų teritorijų lankymas bus laisvesnis
Įstatymų pakeitimais sudarytos sąlygos ir laisvesniam rezervatų lankymui, atsižvelgus į augantį visuomenės susidomėjimą saugomomis teritorijomis. Jų lankymo tvarką nustatyti galės Vyriausybė rezervatų nuostatuose, pavyzdžiui, ar lankytis galima tik lydint specialistui, ar tik tam tikru metu ir pan.
Kartu priimtais Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimais įtvirtinamos nuostatos, susijusios su gamtinio karkaso sistemos formavimu, jos kokybės tikslų nustatymu ir ekologinio stabilumo palaikymu. Atsiliepiant į Europos Komisijos raginimą, kad žalioji infrastruktūra visoje Europos Sąjungoje taptų standartiniu teritorijų plėtros komponentu, įteisinta žaliosios infrastruktūros sąvoka, paaiškinta jos koncepcijos sąveiką su gamtinio karkaso sistema, išdėstyti jos esminės funkcijos ir tikslai.
Lietuvos siekis – 30 proc. teritorijos turi būti saugoma
Šio teisės aktų paketo rengimą paskatino Lietuvos siekis įgyvendinti ambicingus Europos Žaliojo kurso bei Europos Sąjungos Biologinės įvairovės strategijos iki 2030 m. tikslus – sumažinti poveikį klimato kaitai ir sustabdyti biologinės įvairovės nykimą.
Europos Sąjungos Biologinės įvairovės strategija iki 2030 m. numato, kad Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklas turi padidėti iki 30 proc. sausumos teritorijos ir 10 proc. visų saugomų teritorijų turi būti griežtai saugomos. Be to, turi būti pagerinta ne mažiau kaip 30 proc. saugomų rūšių ir buveinių, kurių apsaugos būklė šiuo metu yra nepalanki, būklė, atkuriamos pažeistos ekosistemos. Lietuva kartu su kitomis valstybėmis narėmis patvirtino šį politinį siekį.
Kartu su Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimais Seimas pritarė Aplinkos apsaugos, Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių, Laukinių augalų ir grybų rūšių, Laukinės gyvūnijos, Augalų nacionalinių genetinių išteklių ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimams.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos informacija
