Praėjusią savaitę, įsivyravus žiemos šalčiams ir didėjant energijos vartojimui, gamtinės dujos TTF prekybos taške per savaitę pabrango 2,3 proc. ir jų kaina siekė 54,5 Eur/MWh, arba beveik tiek pat, kiek 2023-ujų vasario viduryje. Bet jau prognozuojant šiltesnius orus Europoje, didėjant vėjo elektrinių generacijai ir tikintis mažesnio vartojimo, gamtinių dujų kainos pastarąsias kelias dienas pradėjo mažėti. Dėl šaltų orų padidėjus elektros vartojimui ir mažos vėjo elektrinių generacijos regione, brangesnės elektros gamybos šiluminėse elektrinėse bei didesnio importo, didmeninės elektros kainų vidurkis kilo visose Baltijos šalyse. Lietuvoje elektros kaina per savaitę padidėjo 55 proc., bet išliko 3,4 proc. mažesnė nei pernai pirmąją metų savaitę pasiekta didžiausia kaina. Biokuro kainos šalyje mažėjo jau ketvirtą savaitę iš eilės ir atpigo dar 2,5 procento. Brent naftos kainos didėjo 0,7 proc., OPEC atsisakant didinti naftos gavybą, o mūsų šalyje per savaitę dyzelinas pabrango 0,1 proc., benzinas 0,3 procento.
Gamtinių dujų kainų vidurkis Nyderlandų TTF prekybos taške vasario 10–14 d., palyginti su ankstesne savaite, padidėjo nuo 53,3 Eur/MWh iki 54,5 Eur/MWh.
2023-ųjų vasario viduryje kainų vidurkis buvo beveik toks pat – 55,4 Eur/MWh, o prieš metus tuo pačiu metu vidutinė savaitės gamtinių dujų kaina TTF siekė 27,9 Eur/MWh.
Nors palyginti su ankstesne savaite, dujos pabrango, bet nuo vasario 12 d. stebimas nežymus kainų mažėjimas: per kelias dienas gamtinės dujos atpigo nuo 54,8 Eur/MWh iki 54,1 Eur/MWh. Rinkoms šiek tiek optimizmo suteikia prognozuojami šiltesni orai, didesnė vėjo elektrinių generacija, geopolitiniai veiksniai.
Pastaruoju metu gamtinės dujos labiausiai brango dėl atvėsusių orų ir mažesnio gamtinių dujų saugyklų užpildymo nei prieš metus. Prie kainų didėjimo Europoje prisidėjo ir agresorės rusijos didelio masto atakos prieš Ukrainos gamtinių dujų infrastruktūrą, sukėlusios susirūpinimą dėl gamtinių dujų tiekimo. „MontelNews“ praėjusią savaitę skelbė, kad Ukraina po agresorės išpuolių pradėjo importuoti gamtines dujas iš Vengrijos, Slovakijos, Lenkijos, kur dėl šalčių buvo stebimas didesnis gamtinių dujų poreikis.
Gamtinės dujos per kelias dienas nežymiai atpigus, skelbiama, kad rinkoms šiek tiek optimizmo suteikia prognozuojami šiltesni orai, didesnė vėjo elektrinių generacija ir geopolitiniai veiksniai.
Šiuo metu dujų kiekis Europos saugyklose siekia apie 44,6 proc. (ankstesnę savaitę buvo 48,5 proc.), prieš metus saugyklų užpildymas siekė 65,6 procento.
Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas šiuo metu sudaro apie 48,7 proc., prieš savaitę buvo 52,3 proc., prieš metus – 51,9 procento. Realiai gamtinių dujų kiekis šioje saugykloje dabar yra artimas istoriškai aukščiausiam užpildymo lygiui 2024 metais.
Vasario 10–14 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 420,8 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 414,9 GWh). Į Latviją dujų nebuvo siųsta (ankstesnę savaitę – 6,7 GWh), o iš Latvijos gauta 75,9 GWh gamtinių dujų. Į Lenkiją išsiųsta 48,7 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 76,7 GWh). Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 2,17 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 2,16 GWh).
Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas dėl šaltų orų ir šiluminių elektrinių aktyvaus darbo 2025 m. vasario 10–14 d., palyginti su vasario 3–7 d., padidėjo 26,1 proc., suvartota 455,4 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 361,1 GWh).
Vidutinė Brent naftos kaina nagrinėjamą savaitę siekė 75,6 USD/bbl ir tai 0,7 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 75,1 USD/bbl, tačiau mažesnė nei pernai ir užpernai tuo pačiu metu. Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 82,5 Eur/MWh, o 2023-ųjų tuo pačiu laikotarpiu naftos kainų vidurkis buvo 84,4 Eur/MWh.
Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais (12 mėn.) jų kainos bus panašios, kaip buvo manoma ir prieš savaitę, taigi, artimiausiu metu svyruos apie 69–75 USD/bbl.
„OilPrice“ praėjusią savaitę pranešė, kad OPEC informavo, jog nekeis savo naftos gavybos politikos ir nedidins naftos gavybos. Toks sprendimas buvo priimtas nepaisant JAV prezidento raginimų didinti naftos gavybą. D. Trumpas tikėjosi tokiu žingsniu sumažinti pasaulines naftos kainas ir greičiau užbaigti karą Ukrainoje, tačiau OPEC informavo, kad gavybą didins tik tuo atveju, jei vyraujančios naftos kainos bus tinkamos OPEC narėms.
Vidutinės degalų kainos Lietuvos degalinėse nežymiai didėjo, kaip ir kitose ES šalyse. Bet Lietuvoje benzinas pirmą kartą po akcizų padidinimo nuo šių metų sausio 1 d. tapo pigesnis nei Lenkijoje. Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos taip pat padidėjo Lenkijoje ir Vokietijoje – 0,3–0,7 proc., sumažėjo Estijoje ir Latvijoje atitinkamai 0,2 proc. ir 0,5 proc., Dyzelino vidutinės kainos padidėjo visose lyginamose šalyse 0,1–0,7 procento.
Benzinas tarp Baltijos šalių pigiausias Lietuvoje, dyzelinas – Estijoje.
Lenkijoje benzino vidutinė kaina yra 0,002 Eur/l didesnė už kainą Lietuvoje, o dyzelinas Lenkijoje vidutiniškai pigesnis 0,079 Eur/l. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų Lietuvoje sumažėjo ir sudaro 0,11 Eur/l.
Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 13 proc., o dyzelino – 1,7 proc. mažesnė.
2024–2025 m. šildymo sezonui įpusėjus, biokuro kainos, pagal ilgametes tendencijas, pradėjo mažėti ir krenta jau keturias savaites: nagrinėjamą savaitę biokuro kaina Lietuvoje buvo 2,5 proc. mažesnė nei ankstesnę savaitę ir siekė 21,85 Eur/MWh. Pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 20,65 Eur/MWh.
Biržoje biokuro kaina šį šildymo sezoną didžiausia buvo sausio 14 d. – siekė 25,64 Eur/MWh. Šį šildymo sezoną didesnei biokuro kainai įtakos turėjo ir šiltesnė žiema: gruodžio ir sausio mėnesiais neįšalus gruntui, biokuro tiekėjai negalėjo tiekti žaliavos tiesiai iš miško dėl svorio apribojimų sunkiajai technikai, o žaliavas turėjo sukaupti aikštelėse.
Didmeninės elektros energijos kainos nagrinėjamą savaitę, palyginti su ankstesne savaite, dėl šaltų orų padidėjus elektros vartojimui, brangesnės elektros gamybos šiluminėse elektrinėse, mažos vėjo elektrinių generacijos regione ir didesnio energijos importo, didmeninės elektros kainų vidurkis kilo visose Baltijos jūros regiono valstybėse.
Lietuvoje elektros kainos padidėjo 55 proc. – nuo 125,7 Eur/MWh iki 194,4 Eur/MWh. Tačiau didmeninės elektros kainos vidurkis išliko 3,4 proc. mažesnis nei pernai pasiektas didžiausias vienos savaitės kainos vidurkis pirmąją 2024 m. savaitę (buvo 201,23 Eur/MWh).
Palyginimui, 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo apie 76,16 Eur/MWh, o 2023-ųjų tą pačią savaitę – apie 111,49 Eur/MWh.
Praėjusią savaitę Latvijoje elektros kainos padidėjo 52 proc. – nuo 125,7 Eur/MWh iki 191,6 Eur/MWh, Estijoje – 52 proc., nuo 126,1 Eur/MWh iki 191,6 Eur/MWh. Švedijos SE 4 zonoje elektros kainos padidėjo 36 proc. – nuo 87,9 Eur/MWh iki 119,8 Eur/MWh, Vokietijoje – 7 proc., nuo 135,3 Eur/MWh iki 144,8 Eur/MWh, Lenkijoje – 6 proc., nuo 136,5 Eur/MWh iki 144,2 Eur/MWh, o Suomijoje – 94 proc., nuo 44,3 Eur/MWh iki 86,2 Eur/MWh.
Vasaris pasižymi šaltesniais orais: šių metų vasario mėnesio pirmųjų dešimties dienų oro temperatūros Lietuvoje vidurkis siekė -1,0 °C šalčio, kai pernai tomis pačiomis dienomis Lietuvoje buvo 0,4 °C šilumos.
Praėjusią savaitę nurimus vėjui, sumažėjo vietinė generacija, Lietuva pasigamino 53 proc. visos suvartotos elektros energijos, likęs reikalingas energijos kiekis importuotas iš Švedijos ir Latvijos. Bendra elektros gamyba mūsų šalyje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 13,3 proc. ir siekė 146,5 GWh.
Daugiausiai elektros energijos nagrinėjamą savaitę pagamino šiluminės elektrinės – 76,8 GWh, arba 4 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai pagamino 80 GWh, tačiau daugiau nei 4 kartais daugiau nei lygiai prieš metus, kai jos pagamino 17,8 GWh.
Vėjo elektrinės per nagrinėjamą savaitę pagamino 25,2 GWh elektros – tai 54,8 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 55,9 GWh ir 64,2 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai vėjo elektrinės pagamino 70,6 GWh energijos.
Giedromis dienomis saulės elektrinės per savaitę pagamino 11,3 GWh – tai 67,7 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 6,7 GWh ir 7 kartus daugiau nei lygiai prieš metus, kai buvo pagaminta 1,6 GWh.
Hidroelektrinės per savaitę pagamino 17,3 GWh – tai 51,8 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 11,4 GWh, tačiau 19,2 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai buvo pagaminta 21,4 GWh.
2025 m. vasario 10–16 d. Lietuvoje elektros energijos vartojimas, palyginus su ankstesne savaite, išaugo 6,7 proc. – iki 274,8 GWh.
Lietuvos energetikos agentūros informacija
