Šalies daržovių augintojų sostine vadinamas Kėdainių regionas turi kuo didžiuotis, čia jau septynerius metus veikia pagal naujausią technikos žodį suprojektuotas 6,5 hektarų ploto šiltnamių kompleksas, tačiau po paskutinių valdžios sprendimų net ir jam iškilo didelė išnykimo grėsmė. Kiek ilgai ūkis dar gyvuos – nežinia. Stambiausi Kėdainių šiltnamininkai griebiasi už galvų nuo sausio įsigaliojus milžiniškam akcizui suskystintoms naftos dujoms. „Agrošiltnamių“ vadovas Paulius Andriejavas žodžių į vatą nevynioja – Vyriausybės sprendimai tiesiog skandina jo valdomą verslą.
Smūgis po smūgio
Kėdainių pašonėje, Šingalių kaime, jau septynerius metus veikiantis šiltnamių kompleksas pastaraisiais metais išgyvena smūgį po smūgio. Kompleksą valdanti uždaroji akcinė bendrovė „Agrošiltnamiai“ žadėjo plėstis, tačiau dabar tenka galvoti jau ne apie plėtrą, o tik apie tai, kaip išgyventi.
„Mums labai sudėtingas laikotarpis. Kai jau galvoji, kad blogiau būti negali, pasirodo, kad gali. Eina metai po metų ir vis blogyn, sunkyn.
Pirmas smūgis – pandemija, žmonės buvo izoliuoti, buvo tragedija mums.
Antras smūgis – ir vėl pandemija, vėl karantinai. Šiaip ne taip išgyvenome viską, atsistojome ant kojų.
O tada trečias smūgis – karas, energetinė krizė. Ką daryti? Mūsų komplekso energetinis pagrindas juk gamtinės dujos. Kiekvienas verslas ieškojo individualių sprendimų, kiekvienas stengėsi išgyventi“, – dėstė P. Andriejavas.
Rado sprendimą
„Agrošiltnamiai“ rado sprendimą ir nutarė investuoti milžiniškas lėšas į suskystintų naftos dujų terminalą.
„Mes radome išsigelbėjimą – pasistatėme suskystintų naftos dujų terminalą. Skolinomės iš banko papildomai. Investavome per 700 tūkst. eurų.
Projektavimas ir statybos truko aštuonis mėnesius ir tai yra ypatingai trumpas laikas, nes tokius rezervuarus Europoje gamina vos kelios gamyklos, o eilė susidarė didžiulė.
Visgi mums pavyko. Perėjome nuo gamtinių dujų prie suskystintų naftos dujų. Pradėjome stotis ant kojų. Tie metai mums nedavė uždirbti, bet mes išgyvenome.
Sėkmingai įsivažiavome ir dabar vėl – dar vienas, milžiniškas smūgis – Vyriausybė uždeda akcizą naftos dujoms. Labai skaudu, nes nebuvo jokio dialogo, jokio tarimosi, jokio kalbėjimosi“, – paaiškino vadovas.
Lietuva išsiskiria iš kitų šalių
„Rinkos aikštės“ kalbintas P. Andriejavas nerado šalių, kuriose akcizas suskystintoms naftos dujoms būtų didesnis nei Lietuvoje, o ypač akį rėžia situacija mūsų regione.
Lietuvoje akcizas – 304 eurai už toną, Latvijoje – 0 eurų, Lenkijoje – 13, Estijoje – 55, Vokietijoje – 45 eurai už toną.
„Šis akcizų pakėlimas mums reiškia ne tik, kad mes šiemet nieko neuždirbsime, bet mes dirbsime nuostolingai.
Konkuruojame su ūkininkais kaimyninėse šalyse, kur verslo aplinka jiems – gerokai geresnė, o kur dar įsipareigojimai bankams ir kiti dalykai. Tad mums šis sprendimas yra tikra katastrofa.
Pirmiems šiltnamiams mes gavome paramą. Visa kita – nuosavos, skolintos lėšos. Mūsų ūkis rodomas kaip pavyzdinis. Tiek darbo sąlygomis, tiek požiūriu į verslą, tiek auginimo technologija. Visi pozicionuoja mus kaip super gerą ūkį.
Aš suprantu, kad tvarumas eina lygiagrečiai su pagarba ir verslo kultūra. Bet kai reikia, kad mus išklausytų, mes gauname apskritą nulį ir atsiduriame nuošalyje.
Iš esmės Vyriausybės sprendimai skandina verslą. Dažnai girdime, kad regionai turi būti skatinami kurti darbo vietas, tačiau tokie sprendimai veda prie darbo vietų naikinimo“, – atsiduso moderniausio šiltnamių ūkio vadovas.
Nėra išeities
Naftos dujos pripažįstamos kaip vienas iš švaresnių energijos šaltinių, bet dabar Lietuvoje labiau apsimoka naudoti taršų ir Vakaruose jau imamą drausti kurą, nes akcizas naftos dujoms yra 85 procentais didesnis nei anglims, nors jos net 4 kartus taršesnės. Mažiau apmokestintas ir dyzelinas.
„Buvo numatyta strategija, plėtra dešimčiai metų į priekį. Buvo suplanuotos investicijos. Bet ką mes galime planuoti, kai viskas taip vyksta? Tiesiog reikia visus planus stabdyti ir bandyti išgyventi.
Kaip tai padaryti, dar nežinome. Mums pataria pereiti prie atsinaujinančios energetikos. Taip, galime pasistatyti saulės modulius. Bet yra bet. Kai šviečia saulė mums nereikia energijos. Mums ji reikalinga tada, kuomet nebūna saulės.
Galime įsirengti vėjo jėgaines. Bet pas mus vėjas tai yra, tai jo nėra.
Mes esame labai energetiškai priklausomi. Ryte ar saulėtą dieną mums gali reikėti labai nedaug energijos, o vakare, jei nukrenta temperatūra, pakyla vėjas, šildymui mums gali reikėti labai daug energijos.
Momentinis suvartojimas yra labai didelis. Todėl mūsų versle energijos suvartojimas yra labai kintantis ir atsinaujinanti energetika mūsų negelbėtų niekaip“, – konstatavo „Agrošiltnamių“ vadovas.
Investavo į plyną lauką
Plyno lauko investicija Šingalių kaime buvo padaryta prieš septynerius metus. Tuo metu čia buvo plynas laukas, ganėsi karvės.
„Nebuvo nei kelio, nei elektros, nei dujų, nei vandentiekio. Mes čia sukūrėme infrastruktūrą. Viską kūrėme po truputį, augome, užaugome ir tada prasidėjo smūgis po smūgio.
Investuodamas verslas žiūri penkerius, dešimt metų į priekį. Jis skaičiuoja. Skaičiuojamas atsiperkamumas, grąža, sukuriama vertė. Dabar mes skaičiuojame ir tie skaičiai mūsų niekur neveda, nes mes negalime susiskaičiuoti, susiplanuoti. Kasdieną atėję galvojame, kas mūsų laukia rytoj“, – nuogąstavo P. Andriejavas.
Dirba ištisus metus
„Agrošiltnamių“ veikla nenutrūksta ištisus metus, čia dirba per šimtą žmonių, daugiausia iš mažų miestelių, kaimelių. Dirba netgi šeimomis.
„Mūsų šiltnamiai užima 6,5 hektaro plotą. Per metus mes užauginame 3 tūkst. tonų produkcijos. Didžiąją dalį sudaro agurkai ir didžiąją dalį produkcijos mes realizuojame Lietuvos rinkoje.
Esame paskaičiavę, kad per metus vienas hektaras šiltnamių ūkio mokesčių pavidalu valstybei sumoka 180 tūkst. eurų. Ir čia nekalbame apie šalia sukuriamą vertę – logistiką ir t.t.
Daržoves mes auginame ištisus metus. Tai nėra sezoninis darbas. Čia darbas verda ištisus metus.
Pas mus nėra sezoninių darbuotojų. Jie dirba visus metus.
Šiemet sodinome agurkus sausio 11 dieną, vasario mėnesį jau skinsime. Lapkričio viduryje baigsis sezonas. Toliau seka rovimas, tvarkymas, valymas. Išeiname atostogauti, švenčiame šventes ir grįžtame vėl į darbus. Ir tas ciklas prasideda iš naujo“, – paaiškino pašnekovas.
Metai „sugriuvę“
P. Andriejavas žodžių į vatą nevyniojo, kad šiais metais jo vadovaujamam ūkiui didžiausia užduotis – išgyventi.
„Mums šitie metai griūna. Jie jau prarasti. Tačiau yra šimtas darbuotojų… Mūsų šiltnamių komplekse dirba žmonės. Yra dirbančių net šeimomis – dirba ir vyras, ir žmona. Jie išlaiko vaikus. Yra žmonių, kurie dirba penkerius, šešerius metus. Žmonės pripratę, nekeičia darbovietės, jiems čia yra gerai.
Mūsų ūkyje dirba pelėdnagiškiai, krakiškiai, josvainiškiai, dotnuviškiai, akademiškiai, vilainiškiai. Dirba čia žmonės ir iš Kėdainių, bet nemažai žmonių iš miestelių arba mažų kaimelių.
Mes atlyginimams per metus išleidžiame apie 1,5–1,6 mln. eurų“, – dėstė ūkiui nuo pat įsikūrimo vadovaujantis direktorius.
Žala jau padaryta
Pašnekovas tikisi, kad Seimas visgi pakeis nustatytą tvarką, taisys savo priimtą nelogišką sprendimą, tačiau pripažįsta, kad nepataisoma žala jo vadovaujamam ūkiui jau padaryta.
„Mes tikime, kad pavasario sesijoje Seimas nubalsuos, kad naikins tą įstatymą. Sprendimas greičiausiai įsigalios tik gegužės mėnesį.
Bet mums žala jau bus padaryta. Būtent mums ir yra skaudžiausia, nes mums didžiausios energijos sąnaudos ir būna nuo sausio iki gegužės mėnesio. Būtent tuo metu intensyviausiai ir šildomi šiltnamiai.
Atrodo, nors imk ir mesk viską.
Bet mes turime dirbti. Tiesiog neturime kito pasirinkimo… Gaila žmonių, gaila įdėto darbo, gaila pozicijos rinkose.
Skaudžiausia, kad valdžia atsikvošės, kai žala jau bus neatitaisoma“, – atsiduso P. Andriejavas.
Rinkosaikštė informacija
