Saulės halas - Apieuki.lt

Saulės halas Lietuvoje yra dažnas optinis reiškinys per metus pasirodantis bent keliasdešimt dienų per metus. Skirtingų halo formų priskaičiuojama net apie 50, tačiau dažniausiai užfiksuojami ratilai aplink Saulę, Saulės stulpas, parheliai (saulabroliai arba netikros saulės), o kiek rečiau – įvairūs lankai (kai kurie juos sumaišo su vaivorykšte).

Nežiūrint reiškinio dažnumo, dalis žmonių vis atsiunčia nuotraukas klausdami kas tai ir teigdami kad tokio reiškinio niekada nėra matę. Dažniau dangų stebintiems žmonėms tokie teiginiai sukelia šypseną ir mintis, jog žmogus paprasčiausiai per retai pasižiūri į dangų. Galbūt taip ir yra, bet galimas ir kitas paaiškinimas. Daugelis žmonių gyvena miestuose ir miesteliuose (kuriuose dėl pastatų mažai atviro horizonto), o lauke būna ne taip jau ilgai (nes pvz. visą dieną dirba), dar rečiau pasidairo po dangų. Žiemą halas būna dažniau ir masiškiau žmonių pastebimas, nes vyrauja debesuoti orai, o pasirodžiusi Saulė atkreipia visų dėmesį. Be to, ji nedaug pakyla virš horizonto (šviečia tiesiai į akis; nereikia pakelti galvos), todėl palankią dieną susidaro geros sąlygos pamatyti vienokią ar kitokią Saulės halo formą.

Halas – yra optinis reiškinys susiformuojantis, kai ryškaus šviesos šaltinio (Saulės ar Mėnulio pilnaties) spinduliai būna išlaužiami ore ar plonuose debesyse esančių mažyčių šešiabriaunių ledo kristalų. Nuo jų gausos ir išsidėstymo priklauso halo ryškumas ir matomos formos. Tuo tarpu, vaivorykštė irgi yra optinis reiškinys, tik ji susiformuoja dėl vandens lašelių bei būna priešingoje pusėje nei Saulė (ar Mėnulio pilnatis).

Saulės halo kadrai užfiksuoti Lietuvoje šių metų sausio mėnesį

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos informacija