„Sėkmingai baigėme vieną svarbiausių XVIII-os Vyriausybės pradėtų reformų. Nuo vasario 1-osios 59 Lietuvos savivaldybės jau tapo valstybinės žemės patikėtinėmis, t. y. pasirašė priėmimo-perdavimo aktus ir Registrų centras jau įregistravo joms patikėjimo teisę. Savivaldybės nuo šiol pačios galės skirstyti miestų ir miestelių žemę, pagal savo poreikius ir turės daugiau galimybių papildomų investicijų pritraukimui į regionus“, – Nacionalinės žemės tarnybos reformą apibendrino aplinkos ministras S. Gentvilas.
Aplinkos ministras ketvirtadienį kartu su Vilniaus vicemeru Andriumi Grigoniu bei Lietuvos savivaldybių asociacijos laikinai prezidento pareigas einančiu Plungės meru Audriumi Klišoniu pristatė prieš pustrečių metų pradėtos valstybinės žemės perdavimo savivaldybėms rezultatus.
Įgyvendinant šią žemės reformą keistas Žemės įstatymas ir priimti šio įstatymo pataisas įgyvendinantys teisės aktai.
Po reformos savivaldybėms perduota daugiau kaip 112 tūkst. ha valstybinės žemės miestų ir miestelių teritorijose (55 tūkst. sklypų, 67 tūkst. ha nesuformuotų valstybinės žemės plotų).
Dabar savivaldybės galės sudaryti šios žemės nuomos sutartis, formuoti sklypus, nustatyti servitutus, plėsti miestų rekreacines zonas, planuoti statybas, atlikti atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje apskaičiavimus.
Daugiausiai valstybinės žemės sklypų ar jų dalių bei nesuformuotos valstybinės žemės plotų perduota Vilniaus miesto savivaldybei – 7 136 sklypai ir 7 756 ha.
„Reforma savivaldai suteikia daugiau savarankiškumo, taip pat mažina biurokratijos kiekį, leidžia miestui greičiau, sklandžiau planuoti reikiamą infrastruktūrą. Funkcijų perėmimui ruošėmės iš anksto, plėtėme komandą, jau perinamuoju laikotarpiu ėmėmės tam tikrų darbų, kad užtikrintume kuo efektyvesnius procesus. Šiuo metu jau esame gavę apie 200 įvairių prašymų dėl nuomos, teisės perleidimo, įkeitimo bei įvairių sutikimų, vykdant valstybinio žemės patikėtinio funkcijas“, – pasakoja Vilniaus miesto vicemeras Andrius Grigonis.
Naujomis galimybėmis tapti gautos žemės šeimininkais džiaugiasi ir Lietuvos savivaldybių asociacijos laikinai prezidento pareigas einantis Plungės rajono meras Audrius Klišonis.
„Savivaldybių asociacija visada keldavo klausimą dėl savivaldybėse esančios žemės valdymo. Pirmiausia savivalda gali žymiai greičiau priimti sprendimus dėl žemės. Visi žinome, kad savivaldybės konkuruoja dėl investicijų, todėl dabar galėsime visus šiuos klausimus spręsti labai sparčiai. Kaip Plungės rajono meras prisimenu atvejį, kai klausimą dėl vieno investuotojo išsprendėme per mėnesį ir 18 mėnesių laukėme sprendimo iš Nacionalinės žemės tarnybos”, – spaudos konferencijoje sakė A. Klišonis.
„Žemės valdymo klausimai nuo šiol bus sprendžiami ir daug skaidriau, nes visi sprendimai turės būti tvirtinami miestų tarybose, tai reiškia, kad parengti sprendimai dar iki jų priėmimo bus vieši”, - skaidrumo aspektą pabrėžė aplinkos ministras.
Pertvarka įvykdyta ir Žemės informacinėje sistemoje (ŽIS). Planuojustatau.lt pirmą kartą viešai neatlygintinai skelbiami duomenys apie visą valstybinę žemę, tiek suformuotą sklypais, tiek nesuformuotą. Nuo šių metų vasario mėnesio planuojustatau.lt galima matyti ir pokyčius žemės valdyme: kaip keičiasi žemės patikėtiniai, suformuojami nauji sklypai.
Žemės naudojimo pagal paskirtį ir tinkamose ribose kontrolę nuo šiol vykdys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos informacija
