Trečiadienį aplinkos ministras Simonas Gentvilas susitiko su šalies ūkininkų atstovais aptarti aktualius žemės įsigijimo ir naudojimo klausimus.
„Kartu su ūkininkais sutarta, kad 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimai išliks, tik jie bus griežčiau kontroliuojami, Nacionalinės žemės tarnybos tvarkose bus diegiami saugikliai. Taip pat bus ieškoma kelių, kaip gilinti juridinių asmenų priežiūrą, kad piktnaudžiaujantieji prisiimtų didesnę atsakomybę”, – LR Aplinkos ministerijoje susirinkusiems ūkininkams garantavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Susitikime dalyvavo Lietuvos ūkininkų sąjungos, Žemės ūkio rūmų, Žemės ūkio tarybos, Lietuvos jaunųjų ūkininkų sąjungos, Lietuvos šeimos ūkių sąjungos, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos atstovai.
Diskusijų metu aplinkos ministras taip pat pabrėžė, jog planuojama palikti pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę besiribojančių sklypų savininkams, kai ta žemė atitinka įsiterpusio sklypo sąvoką. „Atitinkamai kuriama elektroninė sistema, kuri leis sužinoti, kas ir kokią žemę ketina parduoti“, – pabrėžė Simonas Gentvilas.
Susitikimo metu sutarta, kad asmenys, kuriems iki 2023 m. kovo 9 d. buvo suteikta teisė laikinai naudotis valstybine žemės ūkio paskirties žeme, ir toliau turės galimybę šia žeme naudotis. „Leidimas laikinai naudotis žeme lieka galioti dar dvejus metus. Tačiau turime susitarti, kad iš laikino naudojimo sutarčių per tą laikotarpį reikia išeiti, sudarant valstybinės žemės nuomos sutartis“, – akcentavo aplinkos ministras.
Minėtiems žemės naudotojams nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį iki 2024 metų gruodžio 31 d. naudojama žemė turės būti suprojektuota, o iki 2025 m. rugsėjo 30 d. suformuoti sklypai ir atitinkamai sudarytos žemės sklypų nuomos sutartys. Taip siekiama sustabdyti neskaidrų ir neteisėtą žemės ūkio paskirties žemės suteikimo laikinai naudotis procesą. Aplinkos ministerijai nuo šių metų sausio perėmus Nacionalinės žemės tarnybos pavaldumą, buvo aptiktas laikino naudojimo paskirties žemės suteikimo naudotis procesas be teisinio pagrindo ir nevykstant jokiems konkursams.
Ūkininkai kėlė klausimą ir dėl vandens apsaugos juostų bei zonų matavimo sistemos suvienodinimo. Susitikime sutarta išanalizuoti mokslininkų tyrimus ir grįžti prie diskusijos po poros savaičių kartu su Žemės ūkio ministerijos atstovais.
Primename, jog pakrantės apsaugos juostose, pagal šiandieninį reguliavimą, negalima žemės arti, tačiau kitoks žemės naudojimas, pvz., gyvulių ganymui, pievų šienavimui, yra galimas. Už šiuos plotus mokamos ir ES tiesioginės išmokos. Į pakrantės juostą patenkanti žemė neapmokestinama žemės mokesčiu.
Ūkininkai susitikime iškėlė ir stumbrų bei paukščių daromos žalos, Medžioklės įstatymo pakeitimų klausimus. Sutarta, jog susitikimai su ūkininkų bendruomene vyks kartą per mėnesį.
Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
