Nevietinių augalų ir gyvūnų rūšių invazijos svarbi aplinkosaugos problema. Invazinės rūšys kelia grėsmę vietinėms gyvūnų rūšims, bendrijoms ir ekosistemoms.
Vienas tokių invazijos pavyzdžių – iš Ponto-Kaspijos regiono kilusi invazinė žuvis juodažiotis grundalas (Neogobius melanostomus). Lietuvos priekrantėje pirmą kartą sugautas 2002 m. grundalas išplito visoje Baltijos jūros priekrantėje ir tapo dominuojančia žuvimi. Šiuo metu juodažiotis grundalas išplitęs visoje Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje, kur yra jo mėgstamas substratas – akmenuoti riedulynai, rifų buveinės. Grundalas gausesnis šiaurinėje dalyje, kur, matyt, jam yra tinkamesnės sąlygos neršti, maitintis, slėptis. Mažiau aptinkama Kuršių mariose.
Grundalų mitybos spektras pakankamai platus, tačiau pagrindinę raciono dalį sudaro įvairūs moliuskai, vėžiagyviai ir kiti bestuburiai gyvūnai, kur pirminis mitybos objektas – midijos.
Pastaruoju metu grundalas tapo dominuojančia žuvų rūšimi Lietuvos Baltijos priekrantės dalyje. Pastebima, kad staigiai išaugo grundalų sugavimai: 2015 m. Lietuvos Baltijos priekrantėje buvo sugauta 10,7 t., o 2016 ir 2017 m. beveik 22 kartus daugiau – atitinkamai 228 t. ir 224 t. šių žuvų.
Iki juodažiočio grundalo populiacijos staigaus padidėjimo 2011 m. (1 pav.), šiaurinės priekrantės riedulynai buvo gausiai nuaugę midijų kolonijomis, tačiau šiuo metu likę tik pavienės midijos ir ūsakojai vėžiagyviai. Drastiškas midijų mažėjimas dėl grundalo invazijos turėjo poveikį kitoms organizmų grupėms, pvz., jūriniams paukščiams, ypač ledinėms antims Clangula hyemalis.
Pastarosios iki grundalo invazijos daugiausia žiemodavo ir maitindavosi priekrantės rifų teritorijoje, tačiau išnykus midijoms, jų mitybos racionas pasikeitė į mitybą žuvimis, todėl atitinkamai pasikeitė ir šių paukščių žiemavietės. Midijų populiacijos sumažėjimas ilgainiui pakeitė ir pačių grundalų mitybą – jie ėmė dažniau maitintis kita moliuskų rūšimi – Baltijinėmis makomomis bei žuvų mailiumi ir kitais vėžiagyviais.
Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra
