Vyriausybė pritarė Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir Geležinkelių transporto kodekso pataisoms, kurios geriau suderina gyventojų ir ūkio subjektų interesus, aiškiau reglamentuoja žemės naudojimo ir ūkinės veiklos vykdymo galimybes teritorijose, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.
Kai kurių nepagrįstų apribojimų atsisakyta arba jie patikslinti, kad labiau atitiktų aplinkos apsaugos tikslus, skatintų darnų teritorijų vystymą. Siūlomi nauji apribojimai dirvožemio ir bioįvairovės būklei vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose ir zonose gerinti.
Minėtų teisės aktų pakeitimų projektą parengė Aplinkos ministerija kartu su Energetikos, Kultūros, Susisiekimo ir Žemės ūkio ministerijomis. Jie buvo suderinti su suinteresuotomis institucijomis, aptarti su socialiniais partneriais.
Projekte numatytos priemonės, sudarančios sąlygas dvarų nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojams išsaugoti dvarų paveldo objektų teritorijų vientisumą, užtikrinti valstybinių kultūrinių rezervatų apsaugą, kultūrinio kraštovaizdžio apžvalgą kultūriniuose draustiniuose, saugant paviršinių vandens telkinių aplinką – riboti urbanistinę plėtrą paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose.
Siūloma nustatyti papildomas apsaugos zonas geležinkelio keliams ir jų įrenginiams, 220 kV įtampos oro linijoms, naftos perdirbimo įrenginiams, su jais susijusiems įrenginiams ir statiniams, būtiniems šiai veiklai vykdyti, praeinamiems kolektoriams. 110 kV ir aukštesnės įtampos požeminių kabelių linijų apsaugos zonas numatoma padidinti nuo 1 iki 2 m.
Kai kurias inžinerinės infrastruktūros apsaugos zonas siūloma sumažinti: vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų nustatant 7,5 m (vietoje 10 m), kai vamzdžių skersmuo siekia nuo 400 mm iki 1000 mm, šilumos perdavimo tinklų – 2 ir 3 m vietoje 5 m į abi puses nuo statinių, melioracijos griovio miško žemėje – 5 m vietoje 15 m nuo griovio šlaito.
Dar vienas siūlomas svarbus pokytis – nustatyti apribojimus paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose arti statesniuose kaip 15 laipsnių šlaituose ir arčiau kaip 1 metras nuo tokio šlaito viršutinės briaunos, paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje – vykdyti plynuosius ir atvejinius miško kirtimus, naudoti chemines medžiagas ir jų mišinius, jeigu jie gali patekti į vandenį ir pakenkti vandens ekosistemoms.
Kai kurios Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatos pakoreguotos taip, kad mažiau ribotų ūkinę ir kitokią veiklą teritorijose, kuriose yra didelė potvynių grėsmės tikimybė, leistų arčiau kaip 50 m nuo pakrantės apsaugos juostos statyti kempingus, su vandens sportu susijusius inžinerinius statinius, pritaikytus viešam lankymui. Paviršiniuose vandens telkiniuose nebūtų draudžiama įrengti salas ir atviras sąvartas.
Paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostoje siūloma taikyti išimtis draudimui vykdyti žemės darbus, keisti kranto liniją, reljefą ir žemės paviršių, įrengti laiptus, esančių sodybų pastatų naudojimui reikalingus inžinerinius įrenginius, paviršinių nuotekų valymo įrenginius, kai esama nuotekų tvarkymo sistema neturi valymo įrenginių, o jiems įrengti nepakanka vietos už paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos.
Taip pat svarstoma suteikti galimybę lankytis valstybiniuose rezervatuose mokslo tiriamaisiais, mokomaisiais ir pažintiniais tikslais.
Tikimasi, kad visi šie pakeitimai aiškiau reglamentuos veiklą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytose teritorijose, teisinis reguliavimas bus skaidresnis ir nuoseklesnis, sudarys palankesnes sąlygas verslui.
Kartu bus užpildytos teisinio reguliavimo valstybinių kultūrinių rezervatų buferinės apsaugos zonose, kultūriniuose draustiniuose, kultūros paveldo objektų teritorijose, kultūros paveldo vietovėse, jų apsaugos zonose spragos.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir Geležinkelių transporto kodekso pataisoms dar turės pritarti Seimas.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos informacija
