Kaip pamatuoti aplinkosaugą? Kokie duomenys ir metodikos politikos formuotojams gali padėti įvertinti priimamų įstatymų naudą ir pasekmes aplinkos būklei? Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos būklės analitikos centras pristatė pirmąjį analitinių įrankių rinkinį, kuris padės stiprinti įrodymais grįstas aplinkosaugos valdymo praktikas Lietuvoje.
Aplinkos apsaugos agentūros direktorė Milda Račienė sako, kad šis centras ir buvo įkurtas siekiant sukurti vieningą duomenų valdymo ir politikos priemonių poveikio aplinkai vertinimo sistemą, kuri užtikrintų sistemingą ir nuoseklią aplinkos būklės pokyčių stebėseną, vertinimą ir prognozavimą, ip pat skatintų kurti naujus analitinius produktus suinteresuotoms šalims. „Tokia sistema būtina siekiant tvariai vystyti šalies ūkį, siekiant Žaliojo kurso tikslų nacionaliniu lygiu priimti aplinkai mažiausią neigiamą poveikį darančius sprendimus ir užtikrinti tarptautinių aplinkosaugos įsipareigojimų įgyvendinimą, – pabrėžia M. Račienė. – Aplinkos būklės analitikos centras turėtų tapti vienu svarbiausių Lietuvos transformacijos į klimatui neutralią valstybę ramsčiu, padėsiančiu valstybės institucijoms ir visuomenei priimti duomenimis pagrįstus ir optimalius sprendimus mažant atmosferos ir vandens taršą, vystant žiedinę ekonomiką, prisitaikant prie klimato kaitos “.
Aplinkos būklės analitikos centro direktorius Jurgis Šarmavičius akcentuoja, kad tik sistemiškai ir nuosekliai vertinant šalies aplinkos rodiklius, įmanoma teikti pamatuotas rekomendacijas Lietuvos institucijoms, verslui bei visuomenei.
Pasak J. Šarmavičiaus, analitikų surinkti ir susisteminti duomenys ir analitiniai instrumentai ypač svarbūs politikos formuotojams. „Šiais įrankiais atlikta aplinkos būklės rodiklių pokyčių analizė suteiks valstybės institucijoms ir įstaigoms informaciją apie galimas sprendimų alternatyvas ir jų įgyvendinimo pasekmes, sudarys sąlygas pasirinkti tinkamiausią problemos sprendimo būdą. Tai naujas žingsnis siekiant stiprinti įrodymais grįstas aplinkosaugos valdymo praktikas Lietuvoje“, – pabrėžė J. Šarmavičius.
_1701162066.png)
J. Šarmavičius atkreipia dėmesį, kad pridėtinę vertę suteikia ne tik efektyvesnis aplinkos būklės pokyčių stebėjimas bet ir vartotojams aiškus, patogus duomenų pateikimas. „Anksčiau informacija apie aplinkos būklę buvo pateikiama skirtingų ataskaitų duomenų lentelėse, kurias vartotojai turėdavo parsisiųsti, ir tik tuomet galėdavo atlikti analizes lygindami duomenis iš skirtingų dokumentų, tačiau tai nebuvo itin patogu, – pasakoja J. Šarmavičius. – Suprasdami visuomenės lūkestį gauti aiškią ir suprantamą informaciją apie aplinkos būklę, sudarėme pagrindinių aplinkosaugos rodiklių rinkinį, ir pradėjome aplinkos būklės pokyčių stebėjimą iliustruojančių švieslenčių ir GIS žemėlapių kūrimą bei jų viešinimą“.
Švieslentės – lengvai valdomos ir suprantamos
Šiuo metu Aplinkos ministerija yra numačiusi parengti analitinius įrankius septynioms teisėkūros poveikio vertinimo sritims. Pirmasis Agentūros Aplinkos būklės analitikos centro parengtas analitinių įrankių rinkinys skirtas klimato kaitos švelninimui ir aplinkos oro būklės kiekybiniam vertinimui. 17 automatizuotų švieslentėse susisteminti transporto, žemės ūkio, atliekų tvarkymo, pramonės ir energetikos sektorių veiklos duomenys apie išskiriamą ŠESD ir aplinkos oro taršą.
Visos automatizuotos skaičiuoklės yra viešai prieinamos Aplinkos agentūros internetiniame puslapyje. Šios vertinimo priemonės patogios, lengvai valdomos ir bus suprantamos ne tik aplinkosaugos srities, bet ir kitų sričių specialistams. Atsižvelgiant į vartotojų poreikius skaičiuoklės bus nuolat tobulinamos.
Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos būklės analitikos centras šiemet planuoja parengti ir vandenų būklės ir atliekų tvarkymo (žiedinės ekonomikos) rodiklių metodikas ir švieslentes.
Aplinkos apsaugos agentūros informacija
