Lietuvoje nuosekliai auga atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių galia. Tai leidžia šalyje pasigaminti vis daugiau elektros, mažinti jos importą, didinti šalies saugumą ir nepriklausomybę. Valstybės priimti sprendimai ir parama toliau spartina AEI generacijos plėtrą bei skatina joje dalyvauti dar daugiau gyventojų ir įmonių, siekiant aktyvesnės energetikos bendrijų plėtros, o jų veiklai ir finansavimui kuriant palankias sąlygas.
Nuo šių metų pradžios saulės elektrinių galia šalyje padidėjo 55 proc., vėjo elektrinių galia – 1,5 proc., o per metus nuo 2023-ųjų rugpjūčio vėjo elektrinių galia paaugo 8 proc., saulės elektrinių – 87 procentais. Tikimasi, kad šių metų pabaigoje vėjo elektrinių galia bus per 2 000 MW, o saulės elektrinių – per 1 700 MW.
Lietuvoje veikia du energetikos bendrijų modeliai: piliečių energetikos bendrija (PEB) ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrija (AIEB). Šiuo metu įsteigta septyniolika tokių bendrijų: keturiolika juridinių asmenų yra įgiję piliečių energetikos bendrijos statusą ir trys – atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusą. Daugelyje Europos valstybių energetikos bendrijos veikia jau ne vieną dešimtmetį.
„Visiems Lietuvos gyventojams, turintiems nedideles investicijų lėšas ir norintiems aktyviai dalyvauti energijos gamybos procese, tokią galimybę suteikia energetikos bendrijos. Tai galimybė kiekvienam pasigaminti elektros ir mažinti savo išlaidas, taip pat prisidėti prie taršos mažinimo. Energetikos bendrijos padeda lengviau ir greičiau pereiti prie atsinaujinančius energijos išteklius naudojančios elektros gamybos, sutelkus lėšas ir iniciatyvas energetikos srityje“, – sako Lietuvos energetikos agentūros Klimato kaitos valdymo centro vadovas Tadas Norvydas.
Energetikos bendrijose dalyvauja daug asmenų, todėl sukaupiama daugiau lėšų ir yra lengviau įsigyti energijos gamybai ir jos kaupimui skirtą įrangą. Į bendriją susibūrę kaimynai ar giminaičiai gali pasistatyti AEI elektrinę ir paskirstyti jos galią (kW) savo nariams ar kitiems asmenims, t. y. ją „išsidalinti“.
Pagaminta elektra naudojama bendrijos narių ar kitų asmenų poreikiams tenkinti. Bendrija gali dalį savo elektrinės galios skirti nepasiturintiems asmenims. Taip pat ji gali pagamintą elektrą parduoti, o gautas pajamas naudoti finansuoti aplinkos, efektyvumo, darnaus judumo, socialinius, visuomeninius ir atskirties mažinimo projektus, kurie teikia naudą bendrijos dalyviams arba vietovei, kurioje veikia bendrija, pavyzdžiui, įsirengti poilsio vietas, dviračių takus, modernizuoti namus, įsirengti elektromobilių įkrovimo prieigas ir pan.
Energetikos bendrijas gali steigti fiziniai ir juridiniai asmenys – tiek viešieji, tiek privatūs. Piliečių energetikos bendrija arba PEB – asociacija, viešoji įstaiga, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kitas juridinis asmuo, kuris yra pelno nesiekiantis ir įgijęs PEB teisinį statusą.
Viena iš pagrindinių paskatų kurti piliečių energetikos bendrijas yra galimybė kartu su kitais asmenimis pasigaminti santykinai pigios žaliosios elektros energijos, nes pastaraisiais metais saulės ir vėjo elektrinėse pagaminta elektros energija yra pati pigiausia, palyginti su iškastinio kuro naudojimu. Be to, saulės ar vėjo elektrinės gaminamos elektros kaina gana stabili.
Lietuvos energetikos agentūra parengė Rekomendacijas dėl piliečių energetikos bendrijų veiklos sąlygų: kaip tapti tokia bendrija, kokius reikalavimus reikia atitikti, kokią naudą galima kurti. Rekomendacijose aptariamos šių bendrijų juridinės formos, teisiniai reikalavimai joms įsteigti bei reikalavimai steigimo dokumentams, įregistravimui Juridinių asmenų registre, piliečių energetikos bendrijos statuso gavimui ir t.t. Taip pat paaiškinami pagrindiniai PEB elektrinės, naudojančios atsinaujinančiu energijos išteklius, projekto kūrimo žingsniai, pateikiami galimų finansuoti aplinkos, ekonominės, socialinės visuomeninės naudos projektų pavyzdžiai.
Lietuvos energetikos agentūros informacija
