Vėjo elektrinėms Lietuvoje praėjusią savaitę pagaminus elektros energijos tris kartus daugiau nei ankstesnę, iš viso pasigaminome 65 proc. visos suvartotos elektros energijos, o didmeninės elektros kainų vidurkis per savaitę sumažėjo 29 proc. TTF gamtinės dujos 2,7 proc. atpigo pirmą kartą po penkias savaites stebėto brangimo, mažėjant vartojimui ir saugyklose esant pakankamam dujų kiekiui užbaigti šį šildymo sezoną. Biokuro kainos mažėja penkias savaites iš eilės ir kainų vidurkis krito 4,7 proc., Brent naftos kainos per savaitę nepakito, o degalų kainos Lietuvoje padidėjo apie 0,7 procento.
Gamtinių dujų kainų vidurkis Nyderlandų TTF prekybos taške vasario 17–21 d., palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo nuo 54,5 Eur/MWh iki 53 Eur/MWh. 2023-iaisiais tuo pačiu laikotarpiu gamtinių dujų TTF kainų savaitės vidurkis buvo 54 Eur/MWh, o prieš metus tuo pačiu metu – 26,8 Eur/MWh. Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos apie 2–4 Eur/MWh mažesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Kainos gali svyruoti 36–47 Eur/MWh ribose.
Gamtinių dujų pigimui šiuo metu turi įtakos sumažėjęs šaltis, mažesnis dujų vartojimas ir saugyklose esantis pakankamas dujų kiekis šiam šildymo sezonui užbaigti.
Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas šiuo metu sudaro apie 44,9 proc., prieš savaitę buvo 48,7 proc., prieš metus – 50,3 procento.
Europos Sąjungos gamtinių dujų saugyklos šiuo metu yra užpildytos 40,8 proc., ankstesnę savaitę užpildymas siekė 44,6 proc., o prieš metus saugyklos buvo užpildytos 64,3 procento. Dabartinis užpildymo lygis yra mažesnis nei saugyklos būdavo užpildytos 2023–2024 metais, bet dabartinis gamtinių dujų kiekis saugyklose atitinka daugiametį jų užpildymo lygį ir yra didesnis nei buvo, pavyzdžiui, 2022 m. (30,5 proc.) ar 2021 metais (38,3 proc.). Įvertinus išaugusius ES SGD pajėgumus, elektrifikaciją, orų prognozes ir kitus gamtinių dujų vartojimą mažinančius veiksnius, gamtinių dujų kiekis ES saugyklose, net ir pasikeitus geopolitinei situacijai, šiuo metu atitinka daugiametį vidurkį.
Vasario 17–21 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 382,2 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 420,8 GWh). Iš Latvijos gauta 142,6 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 75,9 GWh). Į Lenkiją išsiųsta 124 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 48,7 GWh). Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 2,16 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 2,17 GWh).
Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas 2025 m. vasario 17–21 d., palyginti su vasario 10–14 d., sumažėjo 16,3 proc., suvartota 381,4 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 455,4 GWh). Dujų suvartojimas mažėjo dėl mažesnės elektros gamybos šiluminėse elektrinėse, padidėjus vėjo elektrinių generacijai.
Didmeninės elektros energijos kainos nagrinėjamą savaitę, palyginti su ankstesne savaite, dėl išaugusios vėjo elektrinių generacijos, mažėjo visose Baltijos jūros regiono valstybėse.
Lietuvoje elektros kainos sumažėjo nuo 194,4 Eur/MWh iki 138,1 Eur/MWh. Palyginimui, 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo apie 64,94 Eur/MWh, o 2023-ųjų tą pačią savaitę – apie 104,74 Eur/MWh.
Praėjusią savaitę Latvijoje ir Estijoje elektros kainos sumažėjo 28 proc. – nuo 191,6 Eur/MWh iki 138,1 Eur/MWh. Švedijos SE 4 zonoje elektros kainos sumažėjo 26 proc. – nuo 119,8 Eur/MWh iki 88,7 Eur/MWh, Vokietijoje – 27 proc., nuo 144,8 Eur/MWh iki 106,3 Eur/MWh, Lenkijoje – 16 proc., nuo 144,2 Eur/MWh iki 120,9 Eur/MWh, o Suomijoje – 59 proc., nuo 86,2 Eur/MWh iki 35,4 Eur/MWh.
Praėjusią savaitę išaugus vėjo elektrinių generacijai, Lietuva pasigamino 65 proc. visos suvartotos elektros energijos, likęs reikalingas energijos kiekis importuotas iš Švedijos. Bendra elektros gamyba mūsų šalyje, palyginti su ankstesne savaite, išaugo 13,2 proc. ir siekė 165,9 GWh.
Daugiausiai elektros energijos nagrinėjamą savaitę pagamino vėjo elektrinės – 76,6 GWh elektros – tai tris kartus daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 25,2 GWh ir 9,8 proc. daugiau nei lygiai prieš metus, kai vėjo elektrinės pagamino 69,8 GWh energijos
Šiluminės elektrinės per savaitę pagamino 46,8 GWh, arba 39 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai pagamino 76,8 GWh, tačiau daugiau nei 5 kartais daugiau nei lygiai prieš metus, kai jos pagamino 9,3 GWh.
Giedromis dienomis saulės elektrinės per savaitę pagamino 13,5 GWh – tai 19,4 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 11,3 GWh ir 5 kartus daugiau nei lygiai prieš metus, kai buvo pagaminta 2,8 GWh.
Hidroelektrinės per savaitę pagamino 14,3 GWh – tai 17,4 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 17,3 GWh ir 42,1 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai buvo pagaminta 24,7 GWh.
2025 m. vasario 17–23 d. Lietuvoje elektros energijos vartojimas, palyginus su ankstesne savaite, sumažėjo 7,8 proc. – iki 253,5 GWh, sumažėjus elektros energijos poreikiui dėl mažėjančių šalčių.
Vidutinė Brent naftos kaina nagrinėjamą savaitę siekė 75,6 USD/bbl – tiek pat kaip ir ankstesnę savaitę. Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina buvo 82,8 Eur/MWh, o 2023-ųjų tuo pačiu laikotarpiu – 82,3 Eur/MWh.
Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais (12 mėn.) jų kainos bus 1 USD/bbl mažesnės, o vėlesniu laikotarpiu bus panašios, kaip buvo manoma prieš savaitę, taigi, artimiausiu metu svyruos apie 69–74 USD/bbl.
„OilPrice“ praėjusią savaitę pranešė, kad Brazilija prisijungė prie OPEC+ grupės praėjus dvejiems metams po kvietimo. Šalis jau ir šiuo metu yra viena didžiausių naftos gamintojų pasaulyje, tačiau pabrėžiama, kad tapusi OPEC+ nare, Brazilija neprivalės laikytis OPEC+ vykdomo naftos gamybos mažinimo. OPEC gamyba mažėjo gruodį ir sausį. Grupė planuoja pradėti švelninti gamybos apribojimus nuo balandžio, tačiau šie planai gali būti atidėti dėl rinkos sąlygų.
Vidutinės degalų kainos Lietuvos degalinėse nežymiai didėjo. Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos padidėjo Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 0,7–1,2 proc., sumažėjo Vokietijoje 0,3 proc., o Lenkijoje vidutinė kaina nepakito. Dyzelino vidutinės kainos padidėjo Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 0,7–0,9 proc., o Lenkijoje ir Vokietijoje vidutinės kainos nepakito.
Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų Lietuvoje sudaro 0,115 Eur/l.
Tarp Baltijos šalių benzinas pigiausias Lietuvoje, dyzelinas – Estijoje.
Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 12,4 proc., o dyzelino – 1,1 proc. mažesnė.
2024–2025 m. šildymo sezono antroje pusėje, biokuro kainos, pagal ilgametes tendencijas, mažėja ir krenta jau penkias savaites: nagrinėjamą savaitę biokuro kaina Lietuvoje buvo 4,7 proc. mažesnė nei ankstesnę savaitę ir siekė 20,82 Eur/MWh – beveik tiek pat, kaip pernai tuo pačiu metu, kai biokuras mūsų šalyje kainavo 20,45 Eur/MWh.
Biržoje biokuro kaina šį šildymo sezoną didžiausia buvo sausio 14 d. – siekė 25,64 Eur/MWh. Šį šildymo sezoną didesnei biokuro kainai įtakos turėjo ir šiltesnė žiema: gruodžio ir sausio mėnesiais neįšalus gruntui, biokuro tiekėjai negalėjo tiekti žaliavos tiesiai iš miško dėl svorio apribojimų sunkiajai technikai, o žaliavas turėjo sukaupti aikštelėse.
Lietuvos energetikos agentūros informacija
