Pernai į neišnuomotus Lietuvos vandens telkinius – upes, ežerus ir tvenkinius – išleista 14,08 mln. vnt. Žuvininkystės tarnybos skyriuose dirbtiniu būdu išveistų ir paaugintų žuvų jauniklių. Siekdama atkurti ir gausinti vertingų nykstančių žuvų populiacijas, ši Žemės ūkio ministerijai pavaldi įstaiga tęsia unikalių projektų įgyvendinimą.
Pernai valstybiniai vandens telkiniai gausiai įžuvinti įvairaus amžiaus žuvimis: lydekomis (1 345 tūkst. vnt.), starkiais (2 398,8 tūkst. vnt.), vėgėlėmis (7 100 tūkst. vnt.), lašišomis (138,9 tūkst. vnt.), šlakiais (174,2 tūkst. vnt.), margaisiais upėtakiais (178,6 tūkst. vnt.), skersnukiais (8 tūkst. vnt.), aštriašnipiais eršketais (71 tūkst. vnt.), lynais (40,2 tūkst. vnt.), Vištyčio ežero sykais (230 tūkst. vnt.), seliavomis (1 200 tūkst. vnt.) ir šamais (44,3 tūkst. vnt.).
Kasmet į valstybinius vandens telkinius įveistų žuvų kiekiai didėja. Šių metų žuvivaisos plane numatyta į Lietuvos upes ir ežerus išleisti daugiau kaip 15 mln. žuvų jauniklių. Gerėjančius žuvivaisos rezultatus lemia sėkmingas Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 m. programos priemonių įgyvendinimas, susijęs tiek su ungurių bei Baltijos eršketų išteklių valdymo planų Lietuvoje įgyvendinimu, tiek su žuvivaisai reikalingos infrastruktūros gerinimu.
Įgyvendinat Europinių ungurių išteklių valdymo Lietuvoje planą, į šalies vandens telkinius išleista 1 152 tūkst. vnt. ungurių jauniklių, kurie atvežami iš Prancūzijos. Lietuvoje įžuvinimai vykdomi taikant išbarstomąjį būdą, kai unguriukai išleidžiami keliose vandens telkinio vietose. Toks metodas padeda išvengti natūralaus mirtingumo rizikos, plėšriųjų žuvų, konkurencijos dėl maisto.
Dar apie 120 tūkst. vnt. žuvų pernai įveista gavus finansavimą iš Aplinkos ministerijos. Į 115 valstybinės reikšmės vandens telkinių išleista 114,8 tūkst. vnt. lydekų šiųmetukių, 1,67 tūkst. vnt. baltųjų amūrų ir 2,6 tūkst. vnt. margųjų plačiakakčių jauniklių.
Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius planų sudarymo pagrindas yra mokslininkų rekomendacijos. Vadovaudamasi jomis Žemės ūkio ministerija rengia žuvivaisos planą konkrečiam laikotarpiui, kuris derinamas su Aplinkos ministerija, o jį įgyvendina Žuvininkystės tarnyba. Žuvys dirbtiniu būdu veisiamos ir paauginamos Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos departamento Pietų regiono (Alytaus raj., Kaišiadorių raj.), Rytų regiono (Vilniaus m., Švenčionių raj.) ir Vakarų regiono (Šilutės raj.) žuvivaisos skyriuose.
Atkuriant žuvų išteklius didelis dėmesys skiriamas lašišinių šeimos žuvims: lašišoms, šlakiams ir margiesiems upėtakiams. Taip pat kasmet didinami paauginamų plėšriųjų žuvų – lydekų, starkių – kiekiai. Atkuriami ties išnykimo riba atsidūrusių ūsorių ir Lietuvos upėse nykstančių skersnukių ištekliai.
Žuvininkystės tarnybos specialistai taip pat stebi ir žuvų migraciją, išteklių pokyčius, rengia studijas, atlieka tyrimus su specialiais siųstuvais žymėtomis žuvimis. Žuvivaisos klausimais aktyviai bendradarbiaujama su kolegomis Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje.
Siekiant didinti energetinę nepriklausomybę ir mažinti suvartojamos elektros kaštus, Žuvininkystės tarnybos padaliniuose įrengtos saulės elektrinės. Taip pat įgyvendinami tarptautiniai LIFE ir INTERREG programų projektai, kurių tikslas – didinti plėšriųjų žuvų veisimo apimtis, taip prisidedant prie vandens telkinių biologinės būklės gerinimo.
Žuvininkystė tarnyba nuolat ieško tiek finansinių, tiek technologinių galimybių, kurios netolimoje ateityje leis pasiekti dar geresnių rezultatų gausinant žuvų išteklius Lietuvos vandens telkiniuose.
Susipažinti su 2024 m. žuvivaisos plano įgyvendinimo suvestiniais duomenimis galima čia.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos informacija
