Aplinkosaugininkai primena, kas yra paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos ir zonos, kokia jų svarba bei kokių reikalavimų privalu laikytis.
Vandens telkinio pakrančių apsaugos juostos atskiria vandens ir sausumos ekosistemas su unikalia, tik jam būdinga bioįvairove. Tai palyginti siaura pakrantės juosta, kuri gali padėti palaikyti gerą vandens kokybę, sumažinti potvynių žalą, išsaugoti laukinės gamtos arealus, prailginti tvenkinių ir ežerų amžių. Paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos pagerina vandens kokybę (stabilizuoja krantų eroziją, sumažina potvynių riziką, tausoja vandens išteklius), tampa laukinės faunos ir floros buveinėmis, teikia ekonominę ir socialinę naudą.
Pagrindinės pakrančių apsaugos juostų funkcijos:
- Paviršinio nuotėkio nešmenų sulaikymas / pašalinimas;
- krantų stabilizavimas, erozijos stabdymas, numatytų techninių ir hidraulinių parametrų išsaugojimas;
- fosforo, azoto ir kitų maistmedžiagių sulaikymas / pašalinimas per pakrančių augaliją, mažinant vandenų eutrofikaciją;
- pesticidų ir herbicidų sulaikymas / pašalinimas;
- potvynių prevencija;
- temperatūrinio vandens režimo, reikalingo žuvims ir kitiems vandens organizmams vystytis, palaikymas;
- arealo sausumos organizmams užtikrinimas.
Vykdantiems žemės ūkio veiklas vandens telkinių apsaugos juostose draudžiama dirbti žemę, naudoti trąšas, cheminius augalų apsaugos produktus, kitas chemines medžiagas ir jų mišinius, jeigu jie gali patekti į vandenį ir pakenkti vandens ekosistemoms.
Tuo tarpu vandens telkinio apsaugos zona – tai su paviršiniu vandens telkiniu besiribojantis palei paviršinio vandens telkinio ribą einantis nustatyto pločio sausumos ruožas, kuriame ribojama ūkinė veikla, galinti neigiamai paveikti vandens telkinio ir jo pakrančių ekosistemų stabilumą, pakeisti gamtinį kraštovaizdį ir jo estetines vertybes, pažeisti migracinių koridorių funkciją ir visuomenės teisę naudotis vandens telkiniais ir jų pakrantėmis.
Vykdantiems žemės ūkio veiklas, vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama:
- lieti srutas arba skystą mėšlą, neįterpiant jų į gruntą;
- statyti tvartus, fermas;
- įrengti srutų ir mėšlo sandėliavimo vietas ir įrenginius ir (ar) tirštojo mėšlo rietuves ne prie esamų tvartų ir (ar) fermų;
- barstyti ar purkšti iš lėktuvų ar kitų skraidančių aparatų augalų apsaugos produktus ir mineralines trąšas;
- tręšiant per metus į vieną hektarą dirvos įterpti daugiau kaip 80 kilogramų azoto ir 15 kilogramų fosforo veikliosios medžiagos;
- auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas;
- tverti tvoras ir įvairiais objektais kliudyti pakrante praeiti asmenims 5 metrus nuo vandens (kranto) linijos.
Aplinkos apsaugos agentūros informacija
