Apytiksliai 40 % šalies vandens telkinių nepasiekė geros vandens būklės pagal bendro azoto koncentracijas, o šalies įsipareigojimai azoto pateikimui į Baltijos jūrą pagal Helsinkio konvenciją taip pat neįvykdyti – taršos krūvį reikia sumažinti daugiau nei 50 %. Nors šių tikslų siekiama jau ilgiau nei 20 metų, situacija iš esmės nepagerėjo, rodo Aplinkos apsaugos agentūros surinkti duomenys.
Pagrindinis azoto patekimo šaltinis – pasklidoji tarša dėl žemės ūkio veiklos, kuri yra ir vienintelis realus taršos mažinimo šaltinis. Pasklidoji žemės ūkio tarša vidutiniškai sudarė 74 % Lietuvoje susidariusios bendro azoto taršos krūvio į Baltijos jūrą 2022-2024 m. laikotarpiu. Atskiruose baseinuose ji siekė net 85-90 % (Lielupės mažųjų intakų, Mūšos, Šešupės, Nevėžio, Bartuvos baseinuose - vidurio-šiaurės Lietuvos derlingose lygumose – „Lietuvos grūdų aruode“) (1 pav.). Tačiau baseinuose, kur agrarinė veikla mažiau paplitusi ar/ir nėra tokia intensyvi, pasklida tarša tesudaro 30-40 % (Žeimenos, Merkio pabaseiniai).
Taršos šaltinių pasiskirstymas baseinuose ir pabaseiniuose (N bendras) pagal 2022-2024 m. vidutinius duomenis (1 pav.)
Vandens kokybės modeliavimo duomenys patvirtino, kad didžiausios nitratinio azoto (sudaro pagrindinę bendro azoto dalį) koncentracijos paviršiniame į upes patenkančiame vandens nuotėkyje susidaro būtent intensyvios augalininkystės teritorijose, esančiose vidurio ir šiaurės Lietuvoje (2 pav.).
Modeliuotos nitratinio azoto koncentracijos (mg/l) baseinų nuotėkyje (2 pav.).
Kiekviena ūkinė veikla sukelia tam tikrą taršą ar kitokį neigiamą poveikį, o jo dydį nulemia iš esmės du veiksniai – veiklos mastas, intensyvumas ir taikomų praktikų tvarumas (atsižvelgimas į aplinkosauginius aspektus). Žemės ūkis - ne išimtis. Dalis taršos susidaro vien dėl jos masto – kai kuriuose baseinuose dėl palankių gamtinių sąlygų ūkininkavimui yra beveik vien žemės ūkio naudmenos. Tarša linkusi augti, jeigu daugėja auginamų grūdinių kultūrų, ypač žieminių, plotai, jeigu gausėja ariamos žemės ir mažėja pievų ar ganyklų, nes šių kultūrų auginimas susijęs su trąšų naudojimu (dalis azoto išsiplauna į aplinką). Jeigu tręšiama gausiau, negu reikia augalams, išsiplauti gali ypač gausus azoto kiekis. 2020 – 2025 m. laikotarpiu kaip tik stebėtas arimų ir grūdinių kultūrų plotų augimas (vidutiniškai jų plotai sudarė > 50 %) (Paveikslas 3 ir Paveikslas 4), o ganyklų ir pievų – mažėjo (neigiami pokyčiai) (5 pav.).
Pasėlių vidutinės proporcijos deklaruotoje žemėje 2020 - 2025 m. (3 pav.).
Ariamos žemės (su vienmečiais pasėliais) ir pievų, ganyklų plotų kaita 2020 - 2025 m. (4 pav.)
Pasėlių struktūros deklaruotoje žemėje kitimas 2020-2025 m. (5 pav.)
Tačiau mineralinių trąšų naudojimas pagal oficialią statistiką sumažėjo (teigiamas pokytis) (6 pav.).
Mineralinių azoto trąšų sunaudojimas Lietuvoje 2016 - 2024 m. (6 pav.)
Kitas teigiamas aspektas – 2023-2027 m. ES parama Lietuvos ūkininkams pagal Lietuvos kaimo plėtros programą (toliau – KPP) pasipildė naujomis remiamomis gana efektyviomis taršą mažinančiomis agro-aplinkosauginėmis veiklomis, kurios tapo labai populiarios (neariminė žemdirbystė, augalų sėjomainos ir tarpiniai pasėliai) ir bendras tokių priemonių plotas išaugo beveik 9 kartus (7 pav.).
Palankiausių vandenims KPP priemonių taikymo plotas 2020-2025 m. (7 pav.)
Tuo pačiu 2025 m. atlikta ambicijas mažinančių korekcijų ūkininkų ES paramoje, o taip pat per 2020-2025 m. įvyko nemažai aplinkai nepalankių teisinių palengvinimų ūkininkams, daugiausiai švelninant tręšimo reikalavimus, todėl galimas teigiamas taršos mažėjimo efektas galėjo labai sumažėti arba apskritai neutralizuotis. Padėtį sunkina ir Lietuvos neaplenkiantys klimato pokyčiai – kylant temperatūrai sparčiau mineralizuojasi organika, auga vandeningumas žiemą, dirva vis dažniau neįšąla ir nepasidengia sniegu – dirva tampa atvira azoto išplovimui su „skystais“ krituliais. Dėl to azoto išplova amžiaus viduryje potencialiai gali padidėti penktadaliu, o amžiaus gale – daugiau nei 2 trečdaliais. Atitinkamai, gali reikėti papildomų priemonių azoto išsiplovimams mažinti kompensuojant klimato kaitos efektą.
_1717677026.png)
_1717677033.png)
Reikšmingam pasklidosios taršos mažinimui būtini nuoseklūs politiniai ir teisėkūros sprendimai, skirti tinkamam ariamos žemės paruošimui žiemai (kad ji nebūtų atvira maistinių medžiagų išplovimui), subalansuoto tręšimo užtikrinimą, kitų efektyvių aplinkosauginių priemonių ir jų įgyvendinimo mechanizmų paiešką bei šių priemonių koncentravimą didžiausios rizikos vandens telkinių baseinuose. Atnaujinant upių baseinų rajonų valdymo planus ir priemonių programas bus ieškoma efektyviausių priemonių rinkinių ir jų įgyvendinimo mechanizmų bei sprendžiama dėl jų patvirtinimo atitinkamais teisės aktais.
Plačiau apie pasklidąją taršą ir kitas vandenų taršos problemas galima susipažinti 2025-12-23 Agentūros viešinamoje ataskaitoje „Vandenų tarša ir ją lėmę veiksniai 2020-2025 m. laikotarpiu“, kuri parengta kaip Vandensaugos problemų apžvalgos dalis.
Aplinkos apsaugos agentūros informacija
