Šią savaitę Lietuvoje lankėsi miško sanitarinės apsaugos specialistai, šios srities mokslininkai ir ekspertai iš Baltijos šalių, Lenkijos ir Suomijos. Susitikime, kuriame dalyvavo Aplinkos ministerijos ir Valstybinės miškų tarnybos specialistai, daugiausia dėmesio skirta atskirose valstybėse taikomiems apribojimams bei specialiosioms priemonėms eglynuose žievėgraužio tipografo daromai žalai sumažinti.
Nuo šio grėsmingo eglių liemenų kenkėjo kenčia miškai visoje Europoje, pastarąjį dešimtmetį jo daroma žala dramatiškai išaugo. Tai vienas iš iššūkių, susijusių su besikeičiančiu klimatu.
2023 m. žievėgraužių pažeidimų mastas ir toliau augo visose kaimyninėse šalyse. Vien tik šiaurinėje Lenkijos dalyje pažeista daugiau kaip 2 mln. kubinių metrų, Latvijoje – virš 1 mln. kubinių metrų miškų. Švedijoje nuo 1961 m. dėl žievėgraužio tipografo pažeidimų buvo nudžiovinta eglių, kurių tūris sudaro 44 mln. kubinių metrų, iš jų 33 mln. kubinių metrų nudžiovinta per pastaruosius penkerius metus.
Situacijai suvaldyti valstybės imasi skirtingų priemonių. Suomijoje išbandomas palydovinių vaizdų panaudojimas privačių miškų savininkams informuoti apie jų miškuose pastebėtas žievėgraužių pažeistas egles. Nustatyta pareiga, nesiėmus priemonių žievėgraužių apniktiems medžiams pašalinti iš miško, kompensuoti kaimyninių miško valdų savininkų patirtus nuostolius.
Estijoje skiriama parama privačių miškų savininkų taikomoms priemonėms kovojant su žievėgraužiu tipografu. Latvijoje apriboti pagrindiniai ir ugdomieji miško kirtimai žievėgraužio nepažeistuose eglynuose, tačiau leista plynaisiais sanitariniais mišo kirtimais iškirsti eglynus, kai juose pradeda formuotis ar jau yra žievėgraužio tipografo židiniai, vėliau iškirstų eglynų kirtavietėse privaloma išdėstyti šių kenkėjų gaudykles, kas savaitę jas valyti ir prižiūrėti iki rudens.
Ankstesniais dešimtmečiais žievėgraužio tipografo masinio dauginimosi židinius Europos valstybėse inicijuodavo dideli vėjo pažeistų miškų plotai, kur laiku buvo nesutvarkomos žalios eglių vėjavartos ir vėjalaužos. Pastaraisiais metais šio kenkėjo žala išauga po užsitęsusių sausrų ir kaitros periodų.
Susitikimo dalyviai konstatavo, kad „stebuklingos burtų lazdelės“, leisiančios ateityje išvengti žievėgraužio tipografo daromos žalos, deja, nėra. Apie miškų atsparumą ligoms, kenkėjams ir besikeičiančiam klimatui būtina galvoti iš anksto, pasirenkant tinkamas medžių rūšis įveisiant, atkuriant mišką ar formuojant medyną jauname amžiuje.
Žievėgraužio tipografo labiausiai pažeidžiami vienaamžiai, gryni eglynai, ypač augantys lengvose, mažo našumo dirvose, kuriose sausrų metų greitai nukrinta gruntinio vandens lygis. Vieningos išvados, kokias medžių rūšis rinktis auginti ateities miškuose dar nebuvo prieita, tačiau dauguma šalių supranta, kad grynų medynų sodinimas nebėra perspektyvus šių dienų klimato kaitos kontekste.
Lietuvoje įprastai fiksuojamos dvi žievėgraužio tipografo generacijos: peržiemoję vabzdžiai apninka spygliuočius medžius, padeda kiaušinėlius, iš jų išsivysto nauja karta, kuri subręsta ir užpuola kitus medžius, kur deda kiaušinėlius, iš kurių išsirita antra karta, liekanti žiemoti. Tačiau šiemet žievėgraužis tipografas pabudo net 2 savaitėmis anksčiau nei įprastai.
2023 m. žievėgraužių tipografų pažeidimai Lietuvos miškuose viršijo 1 mln. ktm., 5 savivaldybėse buvo paskelbta stichinė miškų nelaimė. Todėl labai svarbu mažinti pavojingų medžių liemenų kenkėjų plitimo ir naujų masinio dauginimosi židinių susiformavimo grėsmę spygliuočių medieną jų skraidymo metu kuo skubiau išvežant iš miško.
Ieškoma sprendimų, kaip sustabdyti žievėgraužio tipografo plitimą, kokios prevencijos priemonės efektyviausios. Aplinkos ministerija parengė Miško sanitarinės apsaugos taisyklių, Miško kirtimų taisyklių ir Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo pakeitimus, leisiančius efektyviau kovoti su miško kenkėjais – žievėgraužiais tipografais ir kuo skubiau likviduoti pirminius jų židinius.
Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo pataisos pagreitins būtinųjų miško sanitarinės apsaugos priemonių taikymą. Pavojingų medžių liemenų kenkėjų skraidymo metu leidžiama vykdyti atrankinius sanitarinius ir nedidelio ploto plynuosius sanitarinius miško kirtimus nedelsiant nustačius miško kenkėjų židinį.
Miškų kirtimų taisyklių pataisos sudaro sąlygas skubiau likviduoti pirminius kenkėjų židinius, neleidžia jiems plisti ir nudžiovinti kitų medynų. Siūloma iki 0,3 ha ploto labai pažeistų, džiūstančių arba nudžiūvusių medžių grupių sanitarinius miško kirtimus vykdyti ne plynuoju miško kirtimų būdu (kirsti neplynai).
Miško sanitarinės apsaugos taisyklių pataisose keičiamas plynųjų sanitarinių miško kirtimų apžiūros ir vertinimo reglamentavimas. Valstybinės miškų tarnybos darbuotojams nebereikės apžiūrėti ir įvertinti kiekvieno numatyto plynojo sanitarinio miško kirtimo, jei kertamas plotas ne didesnis kaip 0,3 ha. Tai leis sprendimą dėl neatidėliotinų miško sanitarinės apsaugos priemonių taikymo priimti greičiau, nereikės papildomų darbo ir laiko sąnaudų rengiant kirtimų apžiūros ir įvertinimo dokumentaciją.
Be to, Vyriausybė šią savaitę pritarė, kad liktų galioti Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos apraše nustatytas reglamentavimas – nuo balandžio 1 d. iki spalio 1 d. pirkėjas privalės išvežti iš miško spygliuočių medieną per 5 darbo dienas.
Raginame visus miško savininkus, naudotojus ir valdytojus apsilankyti miškuose ir įvertinti 40 metų bei vyresnių eglynų sanitarinę būklę.
Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyrius yra parengęs rekomendacijas (parsisiųsti galima ČIA) apie būtinas priemones, norint sumažinti žievėgraužio tipografo daromą žalą ir patiriamus ekonominius nuostolius miškuose.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos informacija
