Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Augalininkystės tarnyba), pernai ūkio subjektų patikrinimų metu paėmė 40 augalų ir (ar) jų dalių bei dirvožemio ėminių augalų apsaugos produktų (AAP) likučiams nustatyti. 30 tokių ėminių buvo paimti planinių, 10 – neplaninių patikrinimų metu. Tuo siekta įvertinti, ar laikomasi AAP naudojimo reikalavimų.
Iki 2023 m. ėminiai AAP likučiams nustatyti buvo imami tik kilus įtarimui, ar gavus ūkio subjekto prašymą. Tačiau pernai, siekdami stiprinti kovą su nelegalių AAP naudojimu, jie pradėti imti ūkio subjektų planinių patikrinimų metu. Augalų ir (ar) jo dalių bei dirvožemio ėminiai tiriami tik akredituotoje laboratorijoje. Ėminiuose rasti AAP likučiai leidžia nustatyti, ar ūkio subjektas, pasėliams purkšti naudodamas augalų apsaugos produktus, laikėsi etiketėje nurodytų apsaugos zonų reikalavimų, ar AAP purkšti taip, kad dulksna nepatektų ant gretimų sklypų, be to, ar naudojo Lietuvoje registruotus AAP ir pagal paskirtį, tinkamai pildė AAP naudojimo apskaitos žurnalą.
Kokiems pasėliams teikiamas prioritetas?
Augalininkystės tarnyba, rengdama ėminių paėmimo planą, atsižvelgia į kriterijus, kurie apibrėžia didesnę AAP naudojimo riziką. Vienas jų svarbus tada, kai – ūkinės veiklos teritorijoje esantys laukai ribojasi su paviršinio vandens telkiniais ar melioracijos grioviais. Imant ant griovio krašto augančių įvairių žolių ėminius, siekiama nustatyti, ar dulksna, lauką apdorojant AAP, negalėjo patekti į vandens telkinį. Įvairių žolių ėminiai iš melioracijos ir kitų vandens telkinių pakrančių sudarė 45 proc. visų paimtų ėminių. Imant ėminius, ypatingas dėmesys taip pat skiriamas toms kultūroms, kurių laukuose poreikis naudoti AAP naudojimo yra labai didelis. Vieni tokių pasėlių – vasariniai ir žieminiai rapsai. Rapsų ėminiai sudarė 15 proc. visų paimtų ėminių 35 proc. visų paimtų mėginių gauti tyrimų rezultatai atskleidė AAP naudojimo pažeidimus. 12,5 proc. ėminių nustatytos Lietuvos AAP registruose nesančios veikliosios medžiagos.
Už pažeidimus gresia baudos
Nustačius, kad ūkio subjekto veikla neatitinka teisės aktų reikalavimų, taikomos baudos, vadovaujantisLR administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Taip pat ūkio subjektai turi apmokėti Augalininkystės tarnybos patirtas išlaidas ėminiui paimti, transportuoti, ištirti akredituotojo laboratorijoje. Už neregistruotų ar falsifikuotų produktų saugojimą, naudojimą ar pardavimą baudos fiziniams asmenims padidintos ir gali siekti nuo 600 iki 3800 eurų, o juridiniams asmenims – nuo 5 iki 14 proc. visų metinių pajamų.
Ką svarbu žinoti AAP naudotojams?
Augalininkystės tarnyba primena, kad naudoti galima tik Lietuvos Respublikoje registruotus AAP. Ūkio subjektai raginami nesusivilioti patrauklesnėmis kainomis iš nepatikimų prekeivių. Prekyba AAP konkrečioje prekybos vietoje ar internetu leidžiama tik turint AAP platinimo leidimą, kurį išduoda Augalininkystės tarnyba. Naudojant nelegalius ir falsifikuotus AAP kyla grėsmė netekti dalies derliaus, užauginti nekokybišką produkciją bei pakenkti gyvajai gamtai, įskaitant bites ir kitus naudinguosius vabzdžius, užterši dirvožemį, gruntinius ir paviršinius vandenis kenksmingomis medžiagomis. Taip pat AAP naudojai privalo vadovautis produkto etiketėje pateikta informacija, nes skirtingiems AAP gali būti taikomi skirtingi reikalavimai.
Valstybinės augalininkystės tarnybos informacija
