2021–2022 m. Aplinkos apsaugos agentūra kartu su Klaipėdos universiteto mokslininkais, atliko rifų ir makrofitų Baltijos jūroje ir Kuršių mariose monitoringą.
Baltijos jūros rifai – Europos Bendrijos svarbos gamtinė buveinė, saugoma Europos Sąjungos Buveinių direktyvos. Siekiant užtikrinti jų apsaugą, buvo įsteigtos europinės svarbos Natura 2000 teritorijos. Tai tikros povandeninės žuvų, bestuburių ir augalų įvairove oazės, svarbios nerštavietės verslinėms žuvims, maitinimosi vietos nardantiems paukščiams, kurie maitinasi rifų akmenynuose gyvenančiais moliuskais ir smulkiomis žuvimis.
Detalūs rifų tyrimai buvo atlikti pirmąjį kartą, o tyrimų stočių (408 priekrantėje (infralitoralėje) ir 154 atviroje jūroje (cirkalitoralėje)) tinklas buvo orientuotas į kuo tankesnį erdvinį rifų padengimą, todėl itin didelis dėmesys buvo skirtas nuotoliniams metodams, būtent filmavimams povandenine sistema. Be filmavimų, monitoringo planas apėmė ir makrozoobentoso, arba dugno gyvūnų, mėginių rinkimą nardant bei surenkant makrozoobentoso mėginius dugnine draga. Tyrimai ir jų tęstinumas yra orientuoti į du pagrindinius rifų buveinių aspektus – buveinės plotą ir buveinės vidinę struktūrą (ir su ja susijusias funkcijas), ar jų kombinaciją, pvz., buveinių nykimas.
Priekrantės rifo buveinė (68,4 km2) Lietuvos jūriniuose vandenyse driekiasi išilgai kranto nuo Girulių iki Šventosios. Monitoringo programa apėmė 36,7 km2 (53,7 %) plotą. Atviros jūros rifai (420,8 km2) erdviškai išsidėstę trimis masyvais: Sambijos plynaukštės rifai Lietuvos jūrinės akvatorijos pietuose, Klaipėdos-Ventspilio plynaukštės rifai – Šiaurinėje dalyje ir arčiausiai kranto rytinėje dalyje esantys rifai, kurie driekiasi giliau priekrantės(infralitoralėje)( rifų (1 pav.). Monitoringo programa apėmė 357,4 km2 (84,9 %) plotą.
Priekrantės ir atviros jūros rifų buveinių pasiskirstymas Lietuvos jūrinėje akvatorijoje
Pagrindiniai rifų požymiai – dugno substrato struktūra, moliuskų – midijų (M. edulis trossulus) kolonijos, o priekrantės rifų – dar ir raudondumblio šakotojo banguolio procentinis apaugimas. Didžiąją rifo dalį sudaro kietas ir stabilus (rieduliai ir gargždas) substratas. Midijos yra buveinių inžinerinė rūšis, gebanti prisitvirtinti prie riedulių ir gargždo substrato ir taip, sukurti gyvenamąją aplinką kitoms bestuburių rūšims. Taip pat, midijos atlieka svarbią filtravimo funkciją, filtruodamos organines daleles iš vandens stulpo skaidrindamos vandenį, o tai itin svarbu augalijos pasiskirstymui. Be to, midijos yra svarbios tiek kaip tiesioginis maisto objektas priekrantės žuvims bei žiemojantiems jūriniams paukščiams (pvz., ledinėms antims, sibirinėms gagoms), tiek ir kaip substratas, kuriame sąlyginai didele biomase aptinkamos kitos bestuburių rūšys, svarbios mitybai.
Tyrimai rodo, kad midijų populiacijos būklė priekrantės rifuose per pastaruosius 20 metų stipriai prastėjo dėl nevietinės rūšies – juodažiočio grundalo – paplitimo.
Šakotasis banguolis yra vienintelis buveines formuojantis daugiametis makrodumblis pietryčių Baltijoje. Tankiuose šio raudondumblio sąžalynuose neršia strimėlės. Sekliose vietose banguolio gniužuluose yra gausu vėžiagyvių, kurie, tikriausiai, vartoja siūlinius makrodumblius kaip maistą, o šakotąjį banguolį – kaip buveinę.
Nėra galutinai nustatytų rifų būklę apibūdinančių rodiklių ir siektinų gerą rifų būklę apibūdinančių verčių, tačiau siūlomi rodikliai yra orientuoti į buveinės plotą (nykimą, atsistatymą) ir buveinės vidinę struktūrą (pvz., būdingą rūšinę sudėtį ir santykinį rūšių gausumą, itin jautrių, pažeidžiamų ar pagrindinę funkciją atliekančių rūšių nebuvimą, rūšies struktūrą pagal dydį) ir pokyčius dėl žmogaus veiklos. Jūros aplinkos būklei vertinti naudojamas vienas iš rifų požymių – didžiausias šakotojo banguolio augavietės gylis priekrantėje. 2021 m. atlikti šakotojo banguolio augavietės tyrimų rezultatai parodė, kad Baltijos jūros priekrantės ekologinė būklė pagal šį rodiklį buvo gera (maksimalus augavietės gylis buvo 12,8–15,8 m), Kuršių marių vandenų poveikio zonoje – būklė vidutinė (maksimalus augavietės gylis buvo apie 11 m gylyje). Dabartinė ekologinė būklė reikšmingai nepasikeitė nuo 2013 m.
Rifų tyrimas vykdytas įgyvendinant projektą „Jūros ir vidaus vandenų aplinkos būklės tyrimų ir vertinimų įsigijimas“ Nr. 05.3.1-APVA-V-011-01-0011, kuris finansuojamas pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ priemonę Nr. 05.3.1-APVA-V-011 „Vandens išteklių valdymas ir apsauga“.
Rifų tyrimai toliau bus tęsiami 2023 metais.
Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra
