Per praėjusią savaitę Brent nafta pigo jau trečią savaitę iš eilės ir jos kaina sumažėjo 2,5 proc. dėl JAV ir Kinijos vykdomos užsienio politikos. Lietuvoje antrą savaitę iš eilės pigo degalai: dyzelino kainos per savaitę sumažėjo 1,1 proc., benzino – 0,5 procento. Biokuras pinga jau trečią savaitę iš eilės ir jo kaina sumažėjo 0,8 proc., lyginant su ankstesne savaite. Bet gamtinių dujų TTF kainos dėl vėsesnių orų ir mažesnio saugyklų užpildymo pakilo 9 procentus. Didmeninės elektros kainos Lietuvoje padidėjo 24 proc., taip pat jos augo visose Baltijos jūros regiono valstybėse, regione sumažėjus vėjo elektrinių gamybai. Praėjusią savaitę Lietuva pasigamino 66 proc. visos suvartotos elektros energijos.
Gamtinių dujų kainų vidurkis Nyderlandų TTF prekybos taške vasario 3–7 d., palyginti su ankstesne savaite, padidėjo nuo 48,8 Eur/MWh iki 53,3 Eur/MWh. Pagal ateities sandorius, šiais metais gamtinių dujų kainos gali svyruoti tarp 42–56 Eur/MWh.
Prieš metus, 2024-ųjų vasario pradžioje, vidutinė savaitės gamtinių dujų kaina TTF siekė 29,1 Eur/MWh, o 2023-ųjų vasario pradžioje kainų vidurkis buvo 57,1 Eur/MWh.
Gamtinės dujos pabrango daugiausia dėl atvėsusių orų ir mažesnio gamtinių dujų saugyklų užpildymo nei prieš metus. Praėjusią savaitę portalas „OilPrice“ pranešė, kad Europos Sąjungos šalys su didžiausiomis dujų saugyklomis svarsto galimybę sušvelninti užpildymo reikalavimus. Po Rusijos invazijos į Ukrainą ir dujų tiekimo nutraukimo, ES nustatė tikslą, kad iki lapkričio 1 d. saugyklos būtų užpildytos 90 procentų. Tačiau ES šalys, turinčios didžiausias gamtinių dujų saugyklas, aptarė galimybę sumažinti privalomus užpildymo tikslus po 2025 metų. Vokietija, Italija ir Nyderlandai nerimauja dėl aukštų dujų kainų vasarą, kurios gali padaryti saugojimą nepelningą. Šiuo metu ES svarsto pratęsti privalomus gamtinių dujų saugojimo tikslus dar vieneriems metams po 2025-ųjų.
Šią žiemą ES saugyklos buvo užpildytos apie 95 proc., tačiau dėl šaltesnių orų ir dėl mažos vėjo jėgainių generacijos daugiau elektros gaminant šiluminėse elektrinėse, dujų saugyklos ištuštintos sparčiausiai per pastaruosius aštuonerius metus.
Šiuo metu dujų kiekis Europos saugyklose siekia apie 49 proc. (ankstesnę savaitę buvo 53,1 proc.), prieš metus saugyklų užpildymas siekė 67,4 procento. Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas šiuo metu sudaro apie 52,8 proc., prieš savaitę buvo 55,9 proc., prieš metus – 53,9 procento. Dabartinis šios saugyklos užpildymas yra artimas istoriškai aukščiausiam užpildymo lygiui 2024 metais.
Vasario 3–7 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 414,9 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 474,1 GWh). Į Latviją išsiųsta 6,7 GWh (ankstesnę savaitę – 132,4 GWh). Į Lenkiją išsiųsta 76,7 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 48,1 GWh). Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 2,16 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 2,22 GWh).
Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas 2025 m. vasario 3–7 d., palyginti su sausio 27–31 d., padidėjo 26,1 proc. – suvartota 361,1 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 286,3 GWh).
Vidutinė Brent naftos kaina nagrinėjamą savaitę siekė 75,1 USD/bbl ir tai 2,5 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 77 USD/bbl. Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 79,9 Eur/MWh, o 2023-ųjų tuo pačiu laikotarpiu naftos kainų vidurkis buvo 81,5 Eur/MWh. Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad šiais metais jų kainos bus 1–3 USD/bbl mažesnės nei buvo prognozuojama prieš savaitę ir svyruos 69–76 USD/bbl lygyje.
Naftos kainoms mažėjant trečią savaitę iš eilės, „Bloomberg“ praneša, kad jos toliau krito, prasidėjus JAV ir Kinijos prekybos karui, kuris kelia grėsmę pasaulio ekonomikos augimui ir energijos paklausai. Naftos kainos nukrito iš karto po to, kai Kinija paskelbė apie atsakomosios muitus JAV prekėms, įskaitant naftą ir suskystintas gamtines dujas. Šis prekybos konfliktas sukėlė didelį nepastovumą naftos rinkoje, kurią stipriai veikia politiniai sprendimai. Tuo metu OPEC ir jos sąjungininkai nusprendė nekeisti esamų gamybos planų, nepaisant JAV prezidento raginimų didinti naftos gavybą.
Vidutinės degalų kainos Lietuvos degalinėse mažėjo antrą savaitę iš eilės. Tam įtakos turėjo stebimas tolesnis naftos kainų mažėjimas bei euro kurso stiprėjimas. Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos visose lyginamose Baltijos regiono ir kaimyninėse šalyse sumažėjo 0,5–1,9 proc., išskyrus Vokietiją, kur vidutinė kaina padidėjo 0,7 procento. Dyzelino vidutinės kainos sumažėjo visose lyginamose šalyse 0,7–2,9 proc., išskyrus Vokietiją, kur vidutinė kaina padidėjo 0,3 procento.
Tarp Baltijos šalių benzinas pigiausias Lietuvoje, dyzelinas – Estijoje. Lenkijoje benzino vidutinė kaina mažesnė už kainą Lietuvoje tik 0,004 Eur/l, o dyzelinas Lenkijoje pigesnis 0,087 Eur/l. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų Lietuvoje sudaro 0,13 Eur/l.
Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 12,9 proc., o dyzelino – 1,6 proc. mažesnė.
2024–2025 m. šildymo sezonui įpusėjus, biokuro kainos, pagal ilgametes tendencijas, pradėjo mažėti ir krenta jau tris savaites: nagrinėjamą savaitę biokuro kaina Lietuvoje buvo 0,8 proc. mažesnė nei ankstesnę savaitę ir siekė 22,42 Eur/MWh. Pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 21,18 Eur/MWh.
Biržoje biokuro kaina šį šildymo sezoną didžiausia buvo sausio 14 d. – siekė 25,64 Eur/MWh. Šį šildymo sezoną didesnei biokuro kainai įtakos turėjo ir šiltesnė žiema: neįšalus gruntui, biokuro tiekėjai gruodžio ir sausio mėnesiais negalėjo tiekti žaliavos tiesiai iš miško dėl svorio apribojimų sunkiajai technikai, o žaliavas turėjo sukaupti aikštelėse.
Didmeninės elektros energijos kainos nagrinėjamą savaitę, palyginti su ankstesne savaite, dėl sumažėjusios vėjo elektrinių generacijos augo visose Baltijos jūros regiono valstybėse. Lietuvoje elektros kainos padidėjo 24 proc. – nuo 101,2 Eur/MWh iki 125,7 Eur/MWh.
Palyginimui, 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo apie 96,45 Eur/MWh, o 2023-ųjų šeštąją savaitę – apie 113,29 Eur/MWh.
Latvijoje elektros kainos per savaitę padidėjo 24 proc. – nuo 101,3 Eur/MWh iki 125,7 Eur/MWh, Estijoje –25 proc. – nuo 101,3 Eur/MWh iki 126,1 Eur/MWh. Švedijos SE 4 zonoje elektros kainos padidėjo 4 proc., nuo 84,5 Eur/MWh iki 87,9 Eur/MWh, Lenkijoje – 11 proc., nuo 123,5 Eur/MWh iki 136,5 Eur/MWh, Vokietijoje – 16 proc., nuo 117,1 Eur/MWh iki 135,3 Eur/MWh, Suomijoje – 12 proc., nuo 39,6 Eur/MWh iki 44,3 Eur/MWh.
Praėjusią savaitę Lietuva pasigamino 66 proc. visos suvartotos elektros energijos, likęs reikalingas energijos kiekis importuotas iš Švedijos ir Latvijos. Bendra elektros gamyba mūsų šalyje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 13,5 proc. ir siekė 169,1 GWh.
Daugiausiai elektros energijos nagrinėjamą savaitę pagamino šiluminės elektrinės – 80 GWh, arba 34,9 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai pagamino 59,3 GWh ir 69,1 proc. daugiau nei lygiai prieš metus, kai buvo pagaminta 47,3 GWh.
Vėjo elektrinės per nagrinėjamą savaitę pagamino 55,9 GWh – tai 42,2 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 96,6 GWh ir 11,9 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai vėjo elektrinės pagamino 63,4 GWh energijos.
Saulės elektrinės per savaitę pagamino 6,7 GWh – tai 6,3 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite, kai pagaminta 7,2 GWh ir 5 kartus daugiau nei lygiai prieš metus, kai buvo pagaminta 1,4 GWh.
Hidroelektrinės per savaitę pagamino 11,4 GWh – tai 40,7 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite, kai pagamino 19,2 GWh, ir 55,2 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai buvo pagaminta 25,4 GWh.
2025 m. vasario 3–9 d. Lietuvoje elektros energijos vartojimas, palyginus su ankstesne savaite, išaugo 5,3 proc. – iki 257,5 GWh.
Lietuvos energetikos agentūros informacija
