Šiemet minėsime svarbią sukaktį – gegužės 1 d. bus 20 metų, kai esame Europos Sąjungos (ES) dalis. Šia proga Lenkijoje, Olštine, surengtoje konferencijoje dalyvavę šios šalies ir Lietuvos ūkininkai bei politikai kartu su už ES žemės ūkio politiką atsakingu eurokomisaru Janušu Wojcechowskiu aptarė, kaip ūkininkams sekėsi įsilieti į ES, diskutavo apie bendrąją žemės ūkio politiką ir šio sektoriaus ateities perspektyvas.
_1701162712.png)
Konferencijoje nemažai diskutuota apie padarytą pažangą per pastaruosius metus. Lietuvos žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis, kalbėdamas apie Lietuvos žemės ūkio situaciją, atkreipė dėmesį į tai, kad, skirtingai nei Lenkijoje, Lietuvoje sovietmečiu nebuvo privačios nuosavybės. Atkūrus šalies nepriklausomybę, daugelis ūkininkų ir bendrovių kūrėsi nuo nulio. „Visi esame liudininkai, kaip pasikeitė kaimas įstojus į Europos Sąjungą, kokį postūmį suteikė tiesioginės išmokos, investiciniai projektai. Tačiau dabar ūkininkai kartais pamiršta, kad subsidijos žemės ūkiui kartu ir įpareigoja laikytis įvairių taisyklių, saugoti ir tausoti gamtą“, – pastebėjo viceministras.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus pripažino, kad tiek Lietuvos, tiek Lenkijos žemės ūkiui ES davė labai daug. Nors su parama ūkininkus lydi nemažai įsipareigojimų, tačiau papildomas finansavimas, investicijos buvo ir išlieka svarbia varomąją jėga žemės ūkiui. „Sunku pasakyti, kaip ūkininkautume dabar, jei nebūtume prieš dvidešimtmetį įstoję į ES. Ko gero, galime pasižiūrėti į kitas Europos šalis, kurios nėra ES narės ir niekada nebuvo. Ten galime rasti atsakymą, kaip ūkininkautume šiandien. Žinoma, progresą būtume taip pat pasiekę, bet ES jį pagreitino“, – neabejojo pirmininkas.
Lietuvoje jau kelerius metus, o ypač šiemet, vienas didžiausių iššūkių yra daugiamečių pievų išlaikymas. „Už kartu su Europos Komisija rastą sprendimą, kad Lietuvos ūkininkams šiemet nereikėtų atkurti pievų, esame labai dėkingi eurokomisarui Janušui Wojcechowskiui“, – už svarią pagalbą padėkojo E. Giedraitis.
Konferencijoje taip pat buvo aptartos šių metų pasėlių deklaravimo naujovės ir pasikeitimai, supažindinta su investicinėmis priemonėmis. Pasėlių deklaravimas Lenkijoje startavo jau nuo kovo 15 d. Deklaravimo tvarka ten taip pat kitokia nei Lietuvoje – paraiškas priima ir ūkininkus konsultuoja mokėjimo agentūra.
Olštine vykusioje konferencijoje buvo juntamos ir Lenkijos ūkininkų protesto nuotaikos. Daugiausia jie piktinosi dėl perteklinių administracinių reikalavimų, Žaliojo kurso ir į Lenkiją plūstančių pigių grūdų ir kitų žemės ūkio produktų, kurie muša vietinės produkcijos kainą, o tai lemia, kad Lenkijos ūkininkams vis sunkiau išsilaikyti konkurencinėje kovoje ir pelningai tęsti veiklą. Ypač nemažai kritikos strėlių skriejo ir dėl Lenkijoje liekančių grūdų iš Ukrainos. Lenkijos ūkininkai buvo nepatenkinti Vyriausybės veiksmais, jos neryžtingumu ir vėluojančiais sprendimams. Kalbėta, kad kovo 20 d. prasidės visuotinis ūkininkų protestas.
Lietuvos ūkininkams nepasitenkinimą taip pat kelia grūdų importas iš Rusijos į Lietuvą, nors jo kiekiai yra labai maži. Pasak viceministro E. Giedraičio, įvedamos griežtesnės patikros, kurios pabrangins įvežamus grūdus. O tai, kad tokios patikros užtruks, taip pat nėra patrauklu importuotojams. Lietuva taip pat palaiko siūlymus uždrausti importą arba įvesti muitus maisto produktams iš Rusijos ir Baltarusijos.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos informacija
