Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos specialistai 2023 m. liepos 17 d. atliko pažeistų medynų paiešką, jų žvalgymą bei medžių lajų defoliacijos stebėjimą iš oro. Medynų žvalgymui buvo pasitelktas Lietuvos kariuomenės sraigtasparnis. Skrydžio maršrutas apėmė Kaišiadorių, Trakų, Vilniaus, Švenčionių, Ignalinos, Zarasų, Jonavos rajonus.
Pagrindinis dėmesys buvo skirtas paprastojo pušinio pjūklelio (Diprion pini L.) židinio plitimo bei medžių lajų defoliacijos stebėjimui. Ignalinos rajone, Vaišniūnų girininkijoje paprastojo pušinio pjūklelio židinys išplitęs 1200 ha plote. Nustatyta, kad medžių lajų defoliacija – spyglių netekimas – židinyje šiuo metu siekia 80-90 proc. Skrydžio metu nepastebėtas intensyvus židinio plitimas į gretimus medynus, tačiau medynai ir toliau bus stebimi, kadangi netrukus turėtų išsivystyti šio kenkėjo antroji generacija.
Veiksmingai mažinti spyglius graužiančių kenkėjų daromą žalą galima tik medžių lajas apdorojant insekticidais. Tai atliekama į pagalbą pasitelkus aviaciją. Pastarąjį kartą lėktuvai, ant kurių sumontuoti specializuoti smulkialašiai purkštukai, buvo panaudoti 2010 metais naikinant pušinio verpiko židinį Varėnos miškuose bei 2019-2020 metais, likviduojant verpiko vienuolio židinius Varėnos bei Kuršių nerijos pušynuose.
Paskutinius du dešimtmečius Valstybinės miškų tarnybos vykdomas nuolatinis pagrindinių spyglius graužiančių kenkėjų populiacijų monitoringas, miškininkų teikiama operatyvi informacija bei aviacijos panaudojimas naikinant kenkėjų židinius pradinėje jų kilimo stadijoje leido išvengti ypač didelio spygliagraužių išplitimo kelių dešimčių tūkstančių hektarų plote.
_1682495233.png)
Dažnu atveju aviacijai alternatyvų nėra, nes kitomis techninėmis priemonėmis neįmanoma pasiekti apdoroti suaugusių medžių lajų, tačiau miško želdinių ar jaunuolynų apsaugai galima naudoti ir antžeminius purkštuvus, jei yra galimybė apdoroti visą medelio lają.
Valstybinė miškų tarnyba paprastojo pušinio pjūklelio masinio išplitimo židinius rekomenduoja purkšti insekticidu Mospilan 20 SG (veiklioji medžiaga acetamipridas 200 g/kg).
Skrydžio metu taip pat buvo fiksuoti pastebėti medžių liemenų pavojingo kenkėjo žievėgraužio tipografo (Ips typographus L.) pažeisti eglynai. Šio kenkėjo populiacija ir daroma žala šiais metais rekordiškai didelė.
Valstybinė miškų tarnyba ragina visus miško savininkus ir valdytojus žvalgyti pusamžius ir vyresnius eglynus, ypač tuos, kuriuose kenkėjų židiniai jau buvo pastebėti pernai. Labai svarbu laiku pašalinti iš miško žalias apniktas egles, jų vėjavartas, vėjalaužas ir labai pažeistus medžius, laikantis Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 29 ir 30 punktų reikalavimų bei užtikrinti medienos apsaugą miško sandėliuose. Liepos – rugpjūčio mėnesiais reiktų susilaikyti nuo pagrindinių ir einamųjų miško kirtimų vykdymo eglynuose, o tuomet visą dėmesį ir pastangas sutelkti į sanitarinių miško kirtimų savalaikį atlikimą.
Spyglius graužiančių kenkėjų pažeidimai Lietuvos miškuose nėra naujiena. Dažniausiai židiniai formuojasi pietų ir rytų Lietuvoje augančiuose pušynuose. Didžiausi spygliagraužių kenkėjų protrūkiai fiksuoti 1979, 1993-1995 ir 2000 metais, kuomet spygliai pušynuose buvo nugraužti 30-40 tūkstančių hektarų plote.
Valstybinės miškų tarnybos informacija
