Europos Sąjungos šalys vienijasi bendram tikslui - padėti paukštininkystės ūkiams sparčiau įdiegti laisvėje laikomų vištų auginimo praktikas. Jau šiuo metu daugiau kaip 55 procentai ES kiaušinių gaunami iš alternatyviose (ne narvelinėse) paukštidėse laikomų vištų. Lietuvoje vištas dedekles alternatyviomis sąlygomis laiko 76 proc. paukštininkystės ūkių. Besikeičiantis visuomenės požiūris, taip pat ir tvarumą palaikantys ūkiai bei verslo atstovai skatina sparčiau pereiti prie aukštesniųjų gyvūnų gerovės standartų užtikrinimo. Tačiau pereinamasis laikotarpis pareikalaus investicijų, kas gali turėti įtakos ir produkcijos kainai.
Gegužės mėnesio pradžioje Europos Komisijos atstovai, mokslininkai, visuomenininkai, gyvūnų gerovės specialistai, augintojai, susijusių institucijų atstovai, dalinosi geriausiomis laisvai auginamų vištų dedeklių praktikomis ir pavyzdžiais.
Susitikimo metu buvo aptarta kai kuriose ES šalyse vykdomas projektas „Alternatyvių kiaušinių gamybos sistemų geriausioji praktika“ („Best practices for alternative egg production system“). Šio pilotinio projekto tikslas – padėti vištų dedeklių laikytojams prisitaikyti prie naujų gyvūnų gerovės iniciatyvų. Europos Komisija planuoja šių metų rugsėjį - spalį pateikti subalansuotą, tačiau kartu ir ambicingą pasiūlymą dėl naujų gyvūnų gerovės iniciatyvų.
_1683022243.png)
„Pasak paukštininkystės sektoriaus ūkio subjektus atstovaujančių organizacijų, viena iš pagrindinių sąlygų sėkmingam tikslų pasiekimui - pereinamasis laikotarpis naujų iniciatyvų įgyvendinimui. Svarbu atsižvelgti į socialines-ekonomines realijas. Tačiau, ne ką mažiau svarbu pabrėžti ir laisvėje laikomų paukščių naudą jų gerovei: mokslininkų skaičiavimais net iki 0,65 proc. mažėja gaištamumas, ilgėja gyvenimo trukmė. Augintojai turėtų paukščius pratinti prie naujos laikymo sistemos jau nuo jauno amžiaus (viščiukų, vištaičių)”, - komentavo Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjas Giedrius Blekaitis.
Paukščių augintojai ir juos vienijančios visuomeninės organizacijos kreipiasi į ES gyvūnų gerovės iniciatyvas remiančius ES piliečius, kad jie taptų atsakingais vartotojais ir remtų gyvūnų gerovės investicijas – kaina augs ir ją turės mokėti rinkos dalyviai. Jei produktai pabrangs, vartotojai rinksis trečiųjų šalių produktus, todėl svarbu, kad importuojami produktai atitiktų ES gyvūnų gerovės reikalavimus.
Pažymėtinas faktas, kad mokslininkų ekonominiais skaičiavimais pereinant iš narvų sistemų į laisvą paukščių laikymą tvartuose, kiaušinių gamybos išlaidos padidėja 13 -15 %.
Susitikime kalbėta, kad kai kurie mažmeninės prekybos tinklai nuo 2026 m. ketina prekiauti alternatyviomis sąlygomis laikytų vištų kiaušiniais ir kiaušinių produktais. Dauguma ES kompanijų deklaruoja, kad gaminant produktus pereis prie kiaušinių iš alternatyvių sistemų nuo 2025-2026 metų.
Vištų dedeklių populiacijos situacija Lietuvoje. Dedeklių vištų laikymo reikalavimai taikomi paukštininkystės ūkiams, kuriuose laikoma daugiau kaip 250 vištų dedeklių, ir ūkiams, kuriuose laikomas mažesnis paukščių skaičius, tačiau iš šių ūkių kiaušiniai teikiami rinkai.
Vištos dedeklės laikomos 46 paukštininkystės ūkiuose, iš kurių:
- 15 laiko paukštidėse ant kraiko (kiašiniai žymimi „2“)
- 13 laisvai su galimybe išeiti į lauko aptvarus (kiaušiniai žymimi „1“)
- 7 ekologiniuose ūkiuose (kiaušiniai žymimi „0“)
- 11 narvuose (kiaušiniai žymimi „3“)
Pagal paukštininkystės ūkiuose taikomą vištų dedeklių laikymo būdą, 76 proc. šalies ūkių vištas dedekles laiko alternatyviomis (ne narvuose) sąlygomis.
Bendras šalies paukštininkystės ūkiuose maksimaliai leidžiamas laikyti vištų dedeklių skaičius siekia beveik 3 mln. 31 tūkstantį, iš kurių 31,3 proc. nuo bendro laikomų vištų dedeklių kiekio laikomos alternatyviomis sąlygomis.
Nuo 2015 m. šalyje neįrengta nei viena narvelinė vištų dedeklių paukštidė – kiekvienais metais didėja alternatyviomis sąlygomis laikomų vištų dedeklių skaičius.
VMVT informacija
