Briuselyje susirinkę Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrai tarėsi, kaip pasiekti didesnio lankstumo įgyvendinant bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) strateginius planus, supaprastinti jų keitimo ir tvirtinimo procedūras bei sustiprinti ūkininkų padėtį maisto tiekimo grandinėje.
Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas pabrėžė, kad siekiant realaus supaprastinimo reikia mažinti strateginių planų detalumo lygį, juose paliekant tik strateginius dalykus.
„Šienavimo, sėjos ir kitos datos galėtų būti indikacinės arba nustatomos nacionalinėse taisyklėse. Be to, turėtų galioti supaprastintos ir vienodos taisyklės dėl Strateginio plano pakeitimų, nepriklausomai nuo to, su kurio BŽŪP ramsčio intervencijomis pakeitimai yra susiję“, - teigė ministras I. Hofmanas.
Kalbėdamas apie žaliąsias ambicijas ministras pabrėžė, kad jos neturi neigiamai veikti žemės ūkio gamybos ir apsirūpinimo maistu. Jis pasiūlė peržiūrėti kai kuriuos geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimus.
„Priverstinis daugiamečių pievų saugojimas (GAAB 1) Lietuvoje kelia daug aistrų. Apskritai kyla klausimų dėl šio standarto prasmingumo. Jei siekiama išsaugoti bioįvairovę, tai turėtume apsiriboti natūralių, didelę gamtinę vertę turinčių pievų saugojimu. Jei norima „užrakinti“ šiltnamio efektą sukeliančias dujas, tai šiam tikslui puikiai tinka ne tik daugiametės, bet ir sėjomainoje dalyvaujančios pievos bei kitos priemonės, tokios, kaip tarpiniai pasėliai per žiemą, neariminė žemdirbystė ir panašiai“, - sakė ministras I. Hofmanas.
Ministras taip pat pabrėžė jau anksčiau Lietuvos keltą klausimą dėl naujo požiūrio, kad ūkininkas galėtų su parama įgytą techniką, įrangą naudoti papildomiems, projekte nenumatytiems ūkio ar bendruomenės darbams.
Būtina sustiprinti ūkininkų padėtį maisto tiekimo grandinėje
EK parengė siūlymusdėl kovos su nesąžininga prekybos praktika ir ūkininkų padėties maisto tiekimo grandinėje stiprinimo. Šios iniciatyvos, anot ministro I. Hofmano, Lietuvai ir jos ūkininkams yra labai aktualios.
„Palaikome Komisijos siūlymus gerinti ūkininkų padėtį maisto tiekimo grandinėje, tačiau norėtume dar griežtesnių nuostatų, padedančių pasiekti šį tikslą. Visų pirma, tai yra susiję su žemės ūkio produkcijos kainomis. Deja, tenka konstatuoti, kad derybinių galių nelygybė maisto grandinėje yra ganėtinai dažnas reiškinys. Būtent pardavėjas, ūkininkas, šiuo atveju būna silpnoji sutarties šalis. Tai itin aktualu žemės ūkio produkcijos pardavėjams, kurie parduoda greitai gendančius produktus. Pardavėjas yra priverstas sutikti su pirkėjo pasiūlyta pirkimo kaina, kuri kai kuriais atvejais net nepadengia produkto gamybos kaštų. Tai verčia ūkininkus trauktis iš tam tikrų žemės ūkio veiklos sričių, o tai mažina gamybos apimtis ir kelia grėsmę apsirūpinimui maistu. Todėl siekiant sąžiningo bei teisingo pajamų pasiskirstymo maisto grandinėje, reikėtų apsvarstyti galimybes į pasiūlymą įtraukti nuostatas, kad žemės ūkio produkcijos supirkimo kaina turėtų būti ne mažesnė, nei šios produkcijos gamybos savikaina“, - teigė žemės ūkio ministras.
ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrai taip pat aptarė su prekyba susijusius ir kitus svarbius žemės ūkio klausimus.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos informacija
