Kovą padaugėjo įmonių, kurios mažino tiekiamos šilumos energijos kainas, ir mažėjo įmonių, kurios jas didino: 19 šilumos energijos tiekimo įmonių kovo mėnesį sumažino kainas, kai vasarį jas mažino tik 12 įmonių. Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vidutinė kaina kovą siekia 7,81 ct/kWh ir yra 2,62 proc. mažesnė nei vasarį, kai buvo 8,02 ct/kWh. Kainų mažėjimą lėmė atpigęs kuras, naudojamas šilumos gamybai. Biokuro kaina kovo pirmąją savaitę siekė 17,46 Eur/MWh, ji nuo sausio vidurio mažėjo aštuntą savaitę iš eilės ir nukrito jau 32 procentus. Bet šiemet kovą vidutinė šilumos energijos kaina Lietuvoje yra 11 proc. didesnė nei pernai tuo pačiu metu.
Siekiant korektiškai palyginti istorines šilumos energijos kainas, taip pat Baltijos šalių kainas, Lietuvos energetikos agentūra jas nurodo be PVM.
2025 m. kovo mėnesį, palyginti su vasariu, 19 šilumos energijos tiekimo įmonių sumažino savo tiekiamos energijos kainas, o 26 tiekimo įmonės kainas padidino. Palyginimui, vasarį kainas didino 36 šilumos tiekimo įmonės kainas. Iš viso Lietuvoje veikia 49 reguliuojami šilumos energijos tiekėjai.
Palyginti su vasariu, kovą kainos labiausiai sumažėjo Druskininkuose – 10 proc., arba 0,78 ct/kWh, o labiausiai padidėjo Kazlų Rūdoje – kilo 15 proc., arba 1,43 ct/kWh.
Penkiose savivaldybėse, kuriose šilumos energijos kaina mažiausia, ji apie 20 proc. mažesnė nei šalies vidurkis.
Penkiose savivaldybėse, kuriose šilumos energijos kaina didžiausia, ji apie 37 proc. didesnė nei šalies vidutinė kaina.
Mažiausia šilumos energijos kaina kovą yra Utenoje (6,15 ct/kWh), Mažeikiuose (6,31 ct/kWh), Šiauliuose (6,51 ct/kWh), Šilutėje (6,73 ct/kWh) ir Klaipėdoje (6,85 ct/kWh).
Brangiausiai šilumos energija kovą kainuoja Vilniaus r. (14,92 ct/kWh), Kauno r. (12,44 ct/kWh), Lazdijų r. (11,5 ct/kWh), Biržų r. (11,43 ct/kWh) ir Ignalinos r. (11,35 ct/kWh) savivaldybėse.
Penkių didžiausių Lietuvos miestų vidutinė kaina kovą siekia 7,58 ct/kWh – 4,8 proc. mažesnė nei vasarį, kai siekė 7,96 ct/kWh, ir 15 proc. didesnė nei 2024 m. kovą, kai buvo 6,6 ct/kWh.
Kovą didžiausių Lietuvos miestų šilumos energijos kainų vidurkis – 3 proc. mažesnis nei visos šalies vidutinė kaina. Penkiuose didžiuosiuose miestuose vartotojams tiekiama apie 70 proc. pagamintos šilumos energijos.
Palyginus didžiuosius miestus, mažiausia kaina yra Šiauliuose – 6,51 ct/kWh ir nuo vasario ji sumažėjo 4,8 proc., o pernai kovą siekė 6,01 ct/kWh. Vilniuje šilumos energija šį mėnesį kainuoja 7,72 ct/kWh, lyginant su vasario mėnesiu, ji sumažėjo 5,8 proc., o pernai kovą kainavo 7,09 ct/kWh. Kaune kovą šilumos energijos kaina – 8,23 ct/kWh, vasarį ji siekė 8,49 ct/kWh, o pernai kovą buvo 6,34 ct/kWh. Klaipėdoje šilumos energija dabar kainuoja 6,85 ct/kWh, kai pernai kovą kaina siekė 7,1 ct/kWh. Panevėžyje šilumos energija kovą kainuoja 7,27 ct/kWh, o pernai tuo pačiu metu kaina buvo 6,54 ct/kWh.
Palyginus 2025-ųjų kovo mėnesį ir 2024-ųjų kovą, šiemet vidutinė visos šalies šilumos energijos kaina yra 11 proc. didesnė nei pernai tuo pačiu metu, kai ji siekė 7,07 ct/kWh.
Šiemet 12 šilumos energijos tiekėjų kainos mažesnės nei prieš metus, o 37 tiekėjų kainos didesnės nei prieš dvylika mėnesių.
Labiausiai šilumos energijos kainos per metus sumažėjimo Šilutėje – 15 proc., arba 1,19 ct/kWh, Mažeikiuose – 11 proc., arba 0,74 ct/kWh, Pakruojyje – 6 proc., arba 0,6 ct/kWh, Anykščiuose – 5 proc., arba 0,43 ct/kWh ir Biržuose – 3 proc., arba 0,35 ct/kWh.
Labiausiai šilumos energijos kainos šį kovą, palyginti su pernai kovu, didėjo Vilniaus r. – 32 proc., arba 3,64 ct/kWh, Ukmergėje – 41 proc., arba 2,84 ct/kWh, Švenčionyse – 26 proc., arba 2,21 ct/kWh, Plungėje – 25 proc., arba 2,04 ct/kWh ir Marijampolėje – 26 proc., arba 2,02 ct/kWh.
Lyginant Baltijos šalis, šilumos energijos kainos vidurkis vienodas Lietuvoje ir Latvijoje – 7,8 ct/kWh, didžiausias Estijoje – 8,6 ct/kWh.
Lyginant trijų šalių sostines, Rygoje šilumos energija išliko pigiausia – 7,4 ct/kWh, Vilniuje – 7,7 ct/kWh, Taline – 7,8 ct/kWh.
Vartotojų gaunamų sąskaitų už būsto šildymą dydis priklauso nuo konkretaus šilumos tiekėjo energijos kainos, galutinę sąskaitą lemia suvartotas energijos kiekis dėl oro sąlygų ir šildomo pastato energinės būklės. Nuo šio 2024–2025 m. šildymo sezono pradžios gyventojai už būsto šildymą gauna sąskaitas, kuriose prie nustatyto tarifo pridėtas 9 proc. PVM lengvatinis tarifas.
Nerenovuotose namuose sąskaitos už šildymą – apie 50 proc. didesnės, lyginant su naujos statybos ir renovuotais pastatais. Šiuo metu Lietuvoje renovuota apie 13,8 proc. pastatų.
Ganantiems sąskaitas už šildymą, svarbu atminti ir tai, kad šiemet vasarį vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo -2,4 °C šalčio, o pernai vasarį užfiksuota 2,3 °C vidutinė šiluma.
Biokuro kaina Lietuvoje kovo pirmąją savaitę siekė 17,46 Eur/MWh, nuo sausio vidurio iki šiol ji mažėja jau aštuonias savaites iš eilės ir nukrito jau 32 procentus. Didžiausia biokuro kaina šį, 2024–2025 m. šildymo sezoną, buvo sausio 14 d. – 25,64 Eur/MWh.
Vasario mėnesį vidutinė biokuro kaina buvo 21,3 Eur/MWh, arba 11 proc. mažesnė už sausio kainos vidurkį, kuriis siekė 24 Eur/MWh, ir 4,9 proc. didesnė nei pernai vasario mėnesį, kai vidutinė kaina buvo 20,3 Eur/MWh.
Lietuvoje sudarant ilgalaikius biokuro tiekimo sandorius, formuojasi svertinė kaina 21,37–20,77 Eur/MWh. Ateities sandorių kaina Latvijoje formuojasi 22,9–21 Eur/MWh, Estijoje 21,06–21,5 Eur/MWh.
2024–2025 m. šildymo sezoną apie 80 proc. kuro, Lietuvoje naudojamo centralizuotai tiekiamai šilumos energijai gaminti, yra biokuras. Šį šildymo sezoną įtaką didesnei biokuro kainai be kitų veiksnių darė ir tai, kad neįšalus gruntui, biokuro tiekėjai negalėjo tiekti žaliavos tiesiai iš miško dėl svorio apribojimų sunkiajai technikai.
Primename, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. Lietuvoje pakeisti gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams. Individualiam būstui šildyti dujas naudojantiems buitiniams vartotojams jos brango 17–18 procentų.
Lietuvos energetikos agentūros informacija
