Per šių metų kovo mėnesį Lietuva pasigamino apie 59 proc. vartojimui reikalingos elektros energijos, likusią dalį importavo. Bet kovo 11–ąją, pirmą kartą per pastaruosius 15 metų, per vieną dieną pasigaminta daugiau vietinės elektros energijos nei jos reikėjo vartojimui. Tokių dienų ir valandų toliau daugėja, didėjant vėjo elektrinių ir saulės elektrinių generacijai, ir tai leidžia mažinti elektros energijos importą iš užsienio.
Pernai per metus saulės ir vėjo elektrinės pagamino 28,6 proc. visos galutiniam vartojimui skirtos elektros. Šiemet elektros gamyba, naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (AEI), toliau sparčiai auga.
Per šių metų kovo mėnesį vėjo elektrinės pagamino 300,6 GWh elektros energijos – tai 24 proc. daugiau nei pernai kovą, kai pagaminta 243 GWh energijos. O saulės elektrinės kovą generavo 93,4 GWh elektros – tai net 167 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai pagaminta 35 GWh. Taigi, šį kovą bendrai vėjo ir saulės elektrinės pagamino apie 394 GWh elektros. Tokį kiekį elektros pernai per metus suvartojo 200 000 namų ūkių arba visa Klaipėdos apskritis.
Lietuvos energetikos agentūros atlikta duomenų analizė rodo, kad augant AEI jėgainių generacijai, daugėja valandų paroje, kai vietinė elektros gamyba yra didesnė už vartojimo poreikį.
2024 m. kovo mėnesį fiksuotos iš viso 48 valandos, kai vietinės elektros pasigaminta daugiau nei suvartojome, o kovo 11-oji buvo pirmoji diena nuo 2009-ųjų, kai bendras per parą Lietuvoje pagamintas elektros kiekis buvo didesnis už šalyje suvartotos elektros kiekį.
2023 m. daugiausia valandų, kai vietinė elektros gamyba didesnė už vartojimo poreikį, buvo balandžio ir gruodžio mėnesiais, o 2017–2022 m. tokių valandų iš viso neužfiksuota.
Daugiausia valandų, kai vietinės elektros pagaminama daugiau nei suvartojama, fiksuojama nakties ir ryto valandomis – nuo 1-os iki 5-tos valandos. Dienai Lietuvoje ilgėjant, taip pat sparčiai daugėja valandų ir dienos metu, kai daugiau elektros pagaminama nei suvartojama.
Sparčiai auganti saulės ir vėjo elektrinių gamyba leido Lietuvai sumažinti elektros importą nuo 65 proc. prieš trejus metus iki 52 proc. pernai.
AEI generacijos plėtra mažina šalies priklausomybę nuo energijos išteklių užsienio rinkų, suteikia galimybę Lietuvai užsitikrinti saugią bei nuoseklią energetikos sistemos transformaciją, pereinant nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo.
Be to, vietinė elektros energijos gamyba užtikrina stabilesnes bei mažesnes elektros kainas verslui ir gyventojams. Elektros kaina mažėja, didėjant vietinei elektros gamybai iš AEI: kuo daugiau elektros pasigaminame, tuo ji mums pigesnė. Saulės ir sausumos vėjo elektrinėse pagaminta elektra kainuoja apie 44 Eur/MWh – ji yra apie 50 proc. pigesnė, palyginti su gamtinėmis dujomis kūrenamų elektrinių pagaminama energija, kurios kaina siekia apie 92 Eur/MWh, ir 40 proc. pigesnė, palyginti su anglimis kūrenamų elektrinių elektra, kuri kainuoja apie 74 Eur/MWh.
Lietuva siekia tapti visiškai elektros energija apsirūpinančia valstybe, 2030 m. iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) pasigaminti 55 proc. visos energijos. Strateginiai Lietuvos energetikos tikslai – energetinės nepriklausomybės įtvirtinimas ir apsirūpinimas energijos ištekliais iki 2050 m., perėjimas efektyviausiu būdu prie 100 proc. atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo.
Lietuvos energetikos agentūros informacija
