Aplinkos ministerija, gaunanti žuvininkystės ūkių atstovų skundų dėl didėjančios kormoranų žalos žuvininkystės ūkiuose, rengia teisės aktų pakeitimus, padėsiančius efektyviau reguliuoti šių paukščių populiaciją, siekiant išvengti jų daromos žalos.
Didieji kormoranai yra Lietuvoje ir Europos Sąjungoje saugoma rūšis pagal ES Laukinių paukščių direktyvą, todėl jų populiacijos gausos reguliavimui ar paėmimui iš gamtinės aplinkos reikalingas Aplinkos apsaugos agentūros leidimas, kuris išduodamas vadovaujantis aplinkos ministro patvirtintu Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašu.
Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo nuostatos žuvininkystės ūkiams leidžia reguliuoti kormoranų populiacijos gausą, kai siekiama apsaugoti nuo didelės žalos žuvų išteklius, akvakultūrą ir vandenis Aplinkos apsaugos agentūros leidimuose nurodytomis sąlygomis.
Aplinkos ministro patvirtintoje Saugomų rūšių naudojimo tvarkos apraše dėl laukinių paukščių populiacijos gausos reguliavimo numatyta šių paukščių paėmimas iš gamtos medžiojant bei neletalūs (ne medžioklės) būdai: naudojant garsines ir vizualines baidymo priemones, paveikiant dėtis, ardyti lizdus.
Tačiau žuvininkystės ūkių atstovai prašymuose nurodo, kad kovojant su kormoranų populiacija neveiksmingos neletalios priemonės. Jų teigimu, pats efektyviausias būdas yra medžioklės ir neletalių priemonių naudojimas kartu, todėl prašoma, kad būtų nustatytos šių paukščių sumedžiojimo (paėmimo iš gamtos) kvotos.
Aplinkos ministerija, šiuo metu rengianti Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo pataisas, kurios artimiausiu metu bus pateiktos visuomenei, siūlo numatyti metines kvotas, kurios būtų apskaičiuojamos įvertinus per 7 metus sumedžiotų kormoranų metinį vidurkį kiekviename žuvininkystės ūkyje.
Apskaičiuota metinė kvota padidinama arba sumažinama kiekvienam akvakultūros ūkiui tiek procentų, kiek padidėjo arba sumažėjo šalyje perinčių kormoranų populiacija, vertinant perinčių porų skaičiaus pokytį, lyginant su praėjusiais metais.
Siūloma, kad kai kuriais atvejais būtų taikomi kormoranų medžioklės apribojimai. Jeigu žuvininkystės ūkio telkinio ribos yra arčiau kaip 5 km nuo veikiančios kormoranų kolonijos ribos ir 5 km atstumu nuo kolonijos ribos nėra kitų vandens telkinių, tinkamų maitintis jauniklius auginantiems didiesiems kormoranams, jų perėjimo ir jauniklių auginimo metu (balandį-birželį) būtų leista panaudoti ne daugiau kaip 35 proc. metinės kvotos.
Kasmet apie 15 žuvininkystės ūkių kreipiasi į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl leidimų išdavimo: visi jie vykdo reguliavimą naudodami medžioklės įrankius ir alternatyvias priemones.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos duomenimis, 2021 m. Lietuvoje perėjo 8900 porų, 2022 m. – 9279 poros, 2023 m. – 7868 poros didžiųjų kormoranų, o 2024 m., pirminiais vertinimais, saugomose teritorijose perėjo 7671 pora, duomenys apie nesaugomose teritorijose šiemet perėjusias porasdar analizuojami.
Per pastaruosius metus letaliu būdu paimtų iš gamtos kormoranų skaičius, akvakultūros ūkių duomenimis, didėjo. 2021 m. paimti 3372 paukščiai, 2022 m. – 4719, 2023 m. – 6107.
Lietuvoje didieji kormoranai įsikūrę 8 įvairaus dydžio kolonijose. Didžiausios jų – Juodkrantėje ir Rusnės salyne.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos informacija
