Didelė atsinaujinančių energijos išteklių elektros generacija regione lėmė, kad didmeninės elektros kainos balandžio mėnesį buvo mažiausios nuo 2021 m. gegužės. Balandį Lietuvoje pasiektas saulės elektrinių generacijos rekordas – jos pagamino 124,54 GWh elektros, o tai didžiausias kiekis šalies istorijoje. Saulės elektrinės patenkino apie 13,1 proc. elektros vartojimo poreikio. Svarbiausias elektros energijos šaltinis šalyje buvo vėjo elektrinės, nors jų generacija balandį buvo mažiausia nuo 2023 metų lapkričio mėnesio.
2024 m. balandį nacionalinė elektros gamyba patenkino apie 66 proc. elektros vartojimo poreikio. Šis rodiklis yra geriausias tarp lyginamų mėnesių. Pagerintas 2023 m. spalio mėnesio rekordas, kai vietinės generacijos įrenginiai pagamino 64 proc. vartojimui reikalingos elektros.
Nacionalinė elektros generacija kasmet tiekia vis didesnę dalį šalies vartojimui reikalingos elektros energijos: šių metų pirmųjų keturių mėnesių nacionalinė gamyba vidutiniškai patenkino 59 proc., 2023 m. – 43 proc., 2022 m. – 37 proc., 2021 m. – 35 proc. poreikio.
Balandžio mėnesį fiksuotos 75 valandos, kai šalyje pasigaminta elektros daugiau nei jos reikėjo vartojimui patenkinti – tai didžiausias tokių valandų skaičius nuo Ignalinos atominės elektrinės uždarymo. Pagerintas ir ankstesnis, kovo mėnesio rekordas – 48 valandos, kai pasigaminta elektros daugiau nei jos reikėjo vartojimui.
Didelė atsinaujinančių energijos išteklių elektros gamyba lėmė, kad balandį didmeninės elektros kainos mėnesio vidurkis siekė 60,3 Eur/MWh ir buvo mažiausias nuo 2021 m. gegužės mėnesio, kai vidutinė kaina sudarė 50,4 Eur/MWh. Balandžio 8–14 d. didmeninės elektros kainų vidurkis siekė 27,4 Eur/MWh ir buvo mažiausias nuo 2020 m. gegužės 25–31 d. vidurkio, kuris sudarė 22,2 Eur/MWh. Balandžio 14 d. kaina siekė 1,53 Eur/MWh ir buvo mažiausia nuo 2018 m. gegužės 17 d., kai siekė 1,17 Eur/MWh.
Baltijos jūros regione didmeninės elektros kainos labiausiai mažėjo Suomijoje, nukritusios 17,6 proc., bei Lietuvoje ir Latvijoje, kur sumažėjo 11,7 proc., tuo metu Lenkijoje, lyginant balandžio ir kovo mėnesius, didmeninės elektros kainos augo 7,3 procento.
Lietuvoje trijų nepriklausomų tiekėjų siūlomų planų su 24 mėnesių fiksuota kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per mėnesį padidėjo 2,4 proc. – nuo 0,246 Eur/kWh (2024-03-26) iki 0,252 Eur/kWh (2024-04-30), o planų su fiksuota 12 mėnesių kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per mėnesį padidėjo 2,5 proc. – nuo 0,243 Eur/kWh (2024-03-26) iki 0,249 Eur/kWh (2024-04-30). Planų su nefiksuota kaina vidutinė mėnesio 1 kWh kaina balandį, palyginti su kovu, sumažėjo 4,8 proc. – nuo 0,207 Eur/kWh iki 0,197 Eur/kWh.
Gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške balandžio mėnesį vidutiniškai kainavo 5,8 proc. daugiau nei kovą, kai dujų kainos siekė 26,3 Eur/MWh. Visą balandžio mėnesį gamtinių dujų kainos TTF laikėsi ganėtinai stabiliai, svyravo tik 26–29 Eur/MWh ribose. Pagal naujausius ateities sandorius prognozuojama, kad šių metų antrojoje pusėje TTF dujų kainos gali būti apie 31–37 Eur/MWh.
Per Klaipėdos SGD terminalą Baltijos šalių rinkai balandį patiekta 2,3 TWh gamtinių dujų, tai 2,5 proc. daugiau nei kovą. Lietuvoje balandį suvartota 15,9 proc. daugiau gamtinių dujų nei kovo mėnesį. Dujų kiekis, perduotas tiesiogiai prie perdavimo tinklo prijungtiems vartotojams (1,2 TWh), balandį, palyginti su kovu, padidėjo 56,7 proc., o į skirstymo sistemas perduotas gamtinių dujų kiekis (0,5 TWh) sumažėjo 26,5 procento.
Europos Sąjungos gamtinių dujų saugyklos gegužės 1 d. buvo užpildytos 62,7 procento. Pernai tuo pačiu metu saugyklos buvo užpildytos apie 60 procentų. Latvijos Inčukalnio gamtinių dujų saugykla gegužės 1 d. buvo užpildyta 47 proc., kai pernai tuo pačiu metu šios saugyklos užpildymas siekė apie 40 procentų.
Biokuro savaitinių sandorių kainos išlieka gana stabilios. Balandžio mėnesio biokuro kainos vidurkis buvo 17,1 Eur/MWh, arba 6 proc. mažesnis už kovo mėnesio vidutinę kainą, kuri siekė 18,19 Eur/MWh. Pernai balandį biokuro kainos vidurkis buvo 22,1 Eur/MWh, arba 22,6 proc. didesnis nei šiemet. Gegužės– birželio mėnesiams formuojasi 16,37–16,7 Eur/MWh biokuro tiekimo kaina, kuri yra 28 proc. mažesnė nei pernai gegužę, kaip rodo biržos BALTPOOL ateities sandoriai.
Gegužės mėnesį didžiuosiuose miestuose šilumos kaina mažėjo, palyginti su balandžiu. Penkių didžiausių Lietuvos miestų vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina gegužės mėnesį yra 5,67 ct/kWh, arba 5,5 proc. mažesnė nei balandį, kai siekė 6 ct/kWh, ir 2,2 proc. mažesnė nei 2023 m. gegužę, kai ji buvo 5,8 ct/kWh. Keturiuose didžiuosiuose miestuose šilumos energijos kaina šiemet gegužę mažesnė už šalies vidutinę šilumos kainą, kuri yra 6,15 ct/kWh. Tik Panevėžyje šilumos kaina 0,22 ct/kWh viršija šalies vidutinę kainą. Nuo sausio mažiausia šilumos kaina išlieka Šiauliuose – 5,04 ct/kWh.
Lyginant Baltijos šalis, visą 2023/2024 m. šildymo sezoną Lietuvoje išliko mažiausia vidutinė šilumos energijos kaina. Lietuvos didžiųjų miestų šilumos kainų vidurkis gegužę mažiausias – 5,67 ct/kWh, Latvijos didžiausias – 8,4 ct/kWh. Visos šalies kainų vidurkis Lietuvoje – 6,44 ct/kWh, didžiausias Latvijoje – 9 ct/kWh.
Brent naftos kainos balandžio mėnesį svyravo 87–92 USD/bbl ribose, o nuo mėnesio vidurio stebimas naftos pigimas: balandžio viduryje kainos buvo aukštesnės nei 90 USD/bbl, o mėnesio pabaigoje jos priartėjo prie 87 USD/bbl. Pagal naujausius ateities sandorius prognozuojama, kad Brent naftos kainos šiais metais gali būti apie 80–83 USD/bbl.
Benzino vidutinė kaina balandžio pradžioje tapo didesnė už dyzelino vidutinę kainą. Šiuo metu skirtumas siekia 0,069 Eur/l. Balandžio mėnesį, palyginti su kovu, benzino vidutinės mėnesio kainos lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse didėjo 0,05–0,09 Eur/l. Dyzelino vidutinės mėnesio kainos sumažėjo Lietuvoje ir Latvijoje (atitinkamai 0,052 Eur/l ir 0,003 Eur/l), o Estijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje padidėjo 0,001– 0,013 Eur/l.
Per šių metų balandžio mėnesį lengvųjų keleivinių (M1 kategorija) elektromobilių skaičius Lietuvos kelių transporto priemonių registre išaugo 3,68 proc. – padaugėjo 770: grynųjų elektromobilių skaičius išaugo 3,77 proc., arba 467, o iš išorės įkraunamų hibridų skaičius registre padidėjo 3,55 proc., arba 303 automobiliais.
Elektromobilių (BEV+PHEV) užimama parko dalis per 2024 m. balandžio mėnesį išaugo 4,17 proc. ir šiuo metu sudaro 1,25 proc. viso lengvųjų keleivinių transporto priemonių parko (BEV – 0,74 proc., PHEV – 0,51 proc.).
Kelionės balandžio mėnesį ir toliau pigiausiai kainavo vairuojantiems elektromobilius. Nuvažiuoti 100 km atstumą elektromobiliu, kurio baterija įkrauta namuose, naudojant fiksuotos kainos dviejų laiko zonų naktinį tarifą, balandį kainavo 3,45 Eur, arba 3,34 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą benzinu varomu automobiliu, kurio degalams tam pačiam atstumui įveikti reikėjo išleisti 11,53 Eur.
Lietuvos energetikos agentūros informacija
