Augalų pasų sistema Europos Sąjungoje (ES) pradėta taikyti 1993 m. Ja buvo siekiama užtikrinti augalinės produkcijos atsekamumą ES valstybėse. Pastaraisiais metais padidėjęs internetinis augalinės produkcijos pardavimas padidino augalų kenkėjų ir ligų grėsmę. Siekiant padėti spręsti internetinės prekybos problemas, 2019 m. buvo atnaujinti ES augalų sveikatos teisės aktai, į juos įtraukiant nuotolinės prekybos sutarčių (įskaitant prekybą internetu, užsakymus paštu, telefonu ar per socialinius tinklus) reglamentavimą. Vienas pagrindinių tokių aktų yra 2019 m. gruodžio 14 d. įsigaliojęs Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/2031 dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų (toliau – Reglamentas (ES) 2016/2031), kuriuo nustatyta esminė nuostata, kad visiems sodinti skirtiems augalams būtinas augalo pasas. Visi profesionalūs veiklos vykdytojai (tiek fiziniai, tiek juridiniai), tiekiantys rinkai augalinę produkciją, privalo būti registruoti Lietuvos Respublikos fitosanitariniame registre, o suteiktas registracijos numeris privalo būti nurodytas augalo pase. Šiuo metu augalų pasus privalo turėti net ir mažmeninės prekybos atstovai, ir ypač tai svarbu vykdant prekybą nuotolinės prekybos priemonėmis (internetu, paštu, telefonu, socialiniuose tinkluose ar kitaip). Daugiau apie reikalavimus, taikomus prekybai (tiek augalinei produkcijai, tiek sėkloms) per nuotolį galite rasti čia ir čia.
Pagrindinis reglamentavimo tikslas – sukurti sistemą pagal kurią bet kurie (ypač tais atvejais, kai aptinkamas užkrėtimas karantininiais kenkėjais) augalai būtų kiek įmanoma skubiau atsekti iki pirminio tiekėjo bei jų auginimo vietos. Tai leistų kiek įmanoma labiau sumažinti pavojingų augalų karantininių kenkėjų plitimo grėsmę.
Ar visais atvejais Augalo pasas yra reikalingas?
Reglamento (ES) 2016/2031 81 straipsnyje yra numatyta išimtis, taikoma tiesioginio tiekimo galutiniams vartotojams atveju. Atsižvelgiant į tai, augalo pasas nereikalingas tiekiant rinkai augalus, augalinius produktus arba kitus objektus tiesiogiai galutiniam naudotojui, įskaitant sodininkus mėgėjus. Ši išimtis netaikoma galutiniams naudotojams, gaunantiems augalinę produkciją, naudojantis nuotolinės prekybos priemonėmis (internetu, paštu, telefonu, socialiniuose tinkluose ar kitaip) arba vežant ir tiekiant rinkai tam tikrus augalus, augalinius produktus ir kitus objektus saugomose zonose, kuriems yra reikalingas augalo pasas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/2031 80 straipsnyje. Visi į Lietuvos teritoriją įvežami arba joje vežami bakterinės degligės augalai šeimininkai privalo turėti augalo pasus.
Augalo paso svarba
Augalų sveikata yra labai svarbi augalinės produkcijos gamyboje ir atkuriant miškus, taip pat turi didžiulę įtaką natūralioms ekosistemoms bei bioįvairovei. Dėl pasaulinės prekybos globalizacijos ir klimato kaitos kyla vis didesnė rizika, kad augalų kenkėjai į ES pateks iš kitų šalių. Didžiausią pavojų kelia sodinimui skirti augalai – dekoratyviniai medžiai, vazoniniai augalai ir panašiai. Su augalų pasais susijusio papildyto reglamento pagrindinis tikslas – suteikti ES valstybėms narėms didesnę apsaugą nuo plintančių augalų kenkėjų ir ligų grėsmės.
Augalų paso reikalavimų nepaisymas gali atnešti didelius nuostolius, todėl prekyba pažeidžiant reikalavimus – draudžiama, o už reikalavimų nesilaikymą atsakoma teisės aktų nustatyta tvarka.
Įsigaliojusiame Reglamente (ES) 2016/2031 didesnis dėmesys skiriamas ir augalams atsekti. ES rinkoje – laisva prekyba, tačiau yra tam tikrų papildomų prekybos sąlygų dėl kenkėjų ir ligų pavojaus konkrečioms augalų rūšims. Dabartiniu metu, kai klimatas keičiasi, ypač neramu dėl augalų, kurie neparodo infekcijos požymių iš karto, tačiau gali turėti latentinį tų požymių pasireiškimo pobūdį (paslėpta infekcija). Nepaprastai aktualios šiuo metu yra Xyllela fastidiosa bakterijų plitimo tendencijos. Susirūpinimą kelia tai, kad minėtų bakterijų sukeltą infekciją pradinėse jos stadijose galima supainioti su sausros keliamu stresu augalams. Tokia situacija sumažina galimybę aptikti užkratą vizualiai tikrinant augalus, įvežamus į ES valstybes. Augalų pasų sistema sukurta taip, kad būtų užfiksuotos augalinės produkcijos grupės ar augalų rūšys, kurios kelia didžiausią riziką. Daugiau apie šios bakterijos sukeliamą žalą galite rasti čia.
Naujos augalo paso išdavimo taisyklės grindžiamos atsakingu požiūriu į augalų sveikatą. Nors augalo paso išdavimo sistema galimai padidina išlaidas profesionaliems veiklos vykdytojams, užsiimantiems augalinės produkcijos auginimu, gamyba ir tiekimu rinkai, tačiau esminis pakeitimų tikslas – apsaugoti aplinką, kuriai kyla grėsmė, kartu – ir augintojus dėl galimų nuostolių.
Augalo paso informacija
Augalo pasų formos specifikacijos nelygu kam pasas skirtas, yra nurodytos Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/2313 priede (A, B, C, D dalys) (toliau – Reglamentas (ES) 2017/2313). Augalo pase turi būti nurodoma ši fiksuota informacija:
- Viršutiniame kairiajame kampe yra spalvota arba juodai balta Europos Sąjungos vėliava;
- Viršutiniame dešiniajame kampe yra žodžiai „Augalo pasas“, taip pat rašoma ir anglų kalba „Plant Passport;
- Raidė „A“, po kurios nurodomas atitinkamos augalų rūšies arba taksono botaninis pavadinimas;
- Raidė „B“, po kurios nurodomas dviraidis valstybės narės, kurioje registruotas augalo pasą išduodantis profesionalus veiklos vykdytojas ISO kodas, brūkšnelis ir fitosanitarinio registro numeris;
- Raidė „C“, po kurios nurodomas atitinkamo augalo, augalinio produkto arba kito objekto atsekamumo kodas (siuntos numeris). Tai gali būti papildyta QR kodu, holograma, lustu ar kita atsekamumo kodui priklausančia duomenų laikmena;
- Raidė „D“, po kurios nurodomas kilmės arba gamybos šalies ISO kodas.
Augalo pasas gali būti atspausdintas ant vazonų, kortelių, dėklų, augalų etikečių ir kt. Tik reikėtų nepamiršti, kad augalo paso tekstas turi būti įskaitomas ir turėtų būti lengvai atskiriamas nuo bet kokios kitos informacijos. Taisyti augalo pasą negalima.
Reglamento (ES) 2016/2031 83 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje yra nurodoma, kad augalo pase atsekamumo kodas nėra privalomas tiems auginti skirtiems augalams, kurie yra paruošti ir tinkami tiekti rinkai galutiniams vartotojams bei nekelia rizikos ES karantininių kenkėjų paplitimui (tokio augalo paso pavyzdys pateiktas šios pastraipos apačioje). Tačiau Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/1770 priede yra nurodyti sodinti skirtų augalų tipai ir rūšys, išskyrus sėklas, kuriems atsekamumo kodas augalo pase privalo būti nurodomas iki pat tiekimo grandinės pabaigos, t. y., iki galutinio vartotojo.
Augalo pasas ir bakterinė degligė
Bakterinė degligė – pavojinga vaismedžių ir dekoratyvinių augalų liga, kurią sukelia saugomų zonų karantininis kenkėjas – bakterija Erwinia amylovora (Burrill) Winslow et al.. Bakterija, sukelianti degligę, gali pažeisti apie 180 erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalų rūšių, iš 39 genčių: kriaušes, obelis, svarainius, cidonijas, gudobeles, dyglaines, kaulenius, lokvas, šliandras, šermukšnius, medlievas, fotinijas ir kt.
Siekiant apsaugoti Lietuvą ir ES šalis nuo bakterinės degligės išplitimo, augalus šeimininkus įvežti į saugomą zoną galima tik iš tų šalių, kurios turi saugomos zonos statusą arba teritorijos, kurioje atliekami intensyvūs tikrinimai bei bakterinės degligės tyrimai. Iš tam tikrų trečiųjų šalių įvežti augalų sodinukus ir kitą augalų dauginamąją medžiagą į saugomos zonos statusą dėl bakterinės degligės turinčią teritoriją yra draudžiama, kaip nurodyta Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 (toliau Reglamentas (ES) 2019/2072) VI priede.
Didžioji Lietuvos teritorijos dalis (išskyrus Kėdainių miesto savivaldybę, Kauno apskritis) turi saugomos zonos statusą dėl vaismedžių bakterinės degligės, todėl planuojant įvežti į Lietuvą Reglamento (ES) 2019/2072 XIV priedo 3 punkte paminėtus bakterinės degligės augalus šeimininkus, reikia žinoti, kad augalų pasuose privalomas specialusis žymėjimas: „PZ – ERWIAM“. Toliau nustatyta seka pateikiama kita svarbi informacija, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2017/2313 priedo B dalyje (tokio augalo paso pavyzdys pateikiamas apačioje).
Atkreipiame dėmesį, kad asmenys, įvežantys sodinukus ar dekoratyvinius augalus iš kitų ES šalių, privalo turėti augalų pasus įvežamiems augalams ir saugoti dokumentus mažiausiai trejus metus.
Valstybinės augalininkystės tarnybos informacija
