Artėja tręšimo mėšlu ir srutomis laikotarpio pabaiga: kaip išvengti aplinkos taršos?

Aplinkos apsaugos departamento specialistai pataria iki lapkričio 15 d. pabaigti tręšti laukus srutomis ir mėšlu, nes nuo tos dienos įsigalioja draudimas naudoti tokias trąšas. Tačiau, jeigu neleis gamtinės sąlygos – įšalusi, permirkusi, užtvindyta ar apsnigta dirva – tręšimą teks nutraukti anksčiau. Svarbiausi reikalavimai ir tręšimo mėšlu bei srutomis kalendorius pateikti Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje.

Draudimas tręšti mėšlu ir srutomis galioja nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d. (čia ir toliau tekste datos rašomos imtinai), tačiau yra numatyta išimčių:

vėlų rudenį, nuo lapkričio 15 d. iki lapkričio 30 d. ir pavasarį, nuo kovo 1 d. iki kovo 20 d. galima tręšti tik daugiametes pievas, ganyklas, ariamąją žemę su augaline danga (apsėtą, apsodintą augalais), kurios nuolydis ne didesnis kaip 5 proc. Draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti arčiau kaip 5 m iki vandens telkinio kranto linijos. Tręšiant laukus mėšlu ir srutomis nuo lapkričio 15 d. iki lapkričio 30 d. į dirvą patenkančio azoto kiekis negali viršyti 40 kg hektarui;
mėšlo ir srutų įterpti, skleisti negalima ir laikotarpiais, kai yra įšalusi, įmirkusi, užtvindyta, apsnigta žemė;
draudžiama tręšti mėšlu ir srutomis nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus pūdymus, pievas, ganyklas ir plotus, kuriuose bus auginami žiemkenčiai;
kukurūzų pasėlius draudžiama tręšti nuo liepos 10 d. iki rugpjūčio 1 d.

Kodėl svarbu tręšti laukus numatytu laikotarpiu

Tręšiant laukus tinkamu metu, augalai efektyviai įsisavina maistines medžiagas, pvz., azotą, fosforą ir kalį. Tai padeda išvengti paviršinių ir požeminių vandenų taršos, oro užterštumo ir neigiamo poveikio ekosistemoms. Draudžiamu laikotarpiu, kai dirva yra įšalusi ar apsnigta, mėšle ar srutose esančios maistinės medžiagos, ypač fosforas, nepatenka į dirvožemį ir nuteka į vandens telkinius ir juos užteršia. Laikui bėgant, į vandenį patekusios maistinės medžiagos gali sukelti vandens ekosistemų pokyčius: intensyviai dauginasi dumbliai, žydi vanduo, nyksta augmenija ir gyvūnija, trūkstant deguonies ima dusti žuvys.

Primename, kad draudžiama:

skystąjį mėšlą ir srutas draudžiama skleisti arčiau kaip 3 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų,
skystąjį mėšlą ir srutas skleisti arčiau kaip 5 m iki vandens telkinio kranto linijos,
skystuoju mėšlu ir srutomis tręšti arčiau kaip 300 m atstumu nuo apgyvendintos teritorijos ribos be seniūnijos seniūno rašytinio sutikimo, kuris gali būti pateiktas ir el. paštu arba SMS žinute,
skystuoju mėšlu ir srutomis tręšti šeštadieniais, sekmadieniais, valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip 100 m atstumu nuo gyvenamojo namo be gyventojo rašytinio sutikimo. Sutikimas gali būti pateiktas ir el. paštu arba SMS žinute.

Prievolės ūkininkams:

jei tręšiama 10 ha ir daugiau, ne rečiau kaip du kartus per kalendorinius metus – iki liepos 1 d. ir iki gruodžio 10 d. – duomenis apie tais metais panaudotą mėšlą ir srutas reikia įvesti Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje.
jei tręšiama iki 10 ha, duomenis apie panaudotą mėšlą ir srutas galima pateikti pasirinktinai – minėtoje informacinėje sistemoje arba užpildant mėšlo ir srutų naudojimo žurnalą (Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo  2 priedas).
jei tręšiama 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, privaloma turėti reikalavimus atitinkantį tręšimo planą ir jį vykdyti. Tręšimo planas saugomas ne trumpiau kaip 3 metus nuo jo sudarymo datos. Anksčiau taisyklės numatė šiuos planus saugoti ne trumpiau nei 2 metus.

Kadangi aplinkosaugininkai dažniausiai susiduria su pažeidimais, kai mėšlas laikomas netinkamai prie tvarto ar laukuose, kviečiame susipažinti su svarbiausiais reikalavimais mėšlo ir srutų tvarkymo atmintinės 6–9 psl.

Daugiau atmintinių aplinkosaugos klausimais rasite čia ➜

Atsakomybė

Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 260 straipsnį už netinkamą mėšlo tvarkymą asmenims gresia bauda iki 230 eurų, o kitiems atsakingiems asmenims – iki 430 eurų.
Už pakartotinį pažeidimą asmuo gali sulaukti baudos iki 430 eurų, o kiti atsakingi asmenys – iki 1 100 eurų. Taip pat gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą.