Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko sušauktame Pieno tarybos posėdyje gamintojų, perdirbėjų ir institucijų atstovai aptarė kritinę padėtį pieno rinkoje, mažėjant pieno supirkimo kainoms. Kartu ieškota sprendimų, kokia pagalba pieno sektoriui būtų tikslinga bei kaip išsaugoti ilgalaikes investicijas į pieno ūkius, jų modernizavimą.
Rinkos analizės rodo, kad kiekvienas pieno kainų kritimas sukelia ūkių nykimo bangą. Dar 2005 m. Lietuvoje buvo 181 tūkst. ūkių, laikančių pienines karves, o 2023 m. jų sumažėjo iki 21 tūkst., t. y. 88 proc. Stambėjant ūkiams, pieno gamyba mažėjo ne taip drastiškai: 2005 m. primelžta 1 854 tūkst. t pieno, o 2023 m. – 1 480 tūkst. t.
Pasak pieno gamintojų, pieno kaina šiuo metu nukritusi nuo 47 iki 27 centų. Tokio kainų kritimo jie sako neįstengsiantys atlaikyti, nes siūloma dabartinė kaina yra žemesnė negu pieno gamybos savikaina. Viltį praranda ir kooperatyvai, neturintys svertų derybose su perdirbėjais, kai krenta žaliavos kaina.
Šalies pieno perdirbėjų, kurie eksportuoja daugiau kaip 60 proc. savo produkcijos, teigimu, viskas priklauso nuo kainų eksporto rinkose mažėjimo. Pasak jų, nors perdirbimo įmonės bandė išsaugoti stabilumą, bet kainas gamintojams teko mažinti. Tačiau perdirbėjai tiki, kad pasaulinė krizė netruks ilgai ir bendromis pastangomis ją pavyks įveikti.
Dirbs trimis kryptimis
Tarybos posėdyje buvo išgirsti visi – išsakyta ne viena priemonė, kuri galėtų padėti išgelbėti sektorių. Pasak ministro K. Navicko, sutarta padirbėti trimis kryptimis ir Pieno tarybai vėl netrukus susitikti.
Pirmiausia bus ieškoma sprendimų, kaip sumažinti rizikas dėl žymiai besikeičiančių kainų šokinėjimo, stiprinti ūkininkų derybinę galią. Svarbu peržiūrėti pieno pirkimo sutarčių sudarymo principus, pieno kainos dedamąsias dalis (bazinę kainą ir priedus). „Nenorime, kad pieno gamintojas išliktų silpniausia grandis”, – sakė žemės ūkio ministras.
Daug vilčių siejama ir su investicijomis į pieno ūkius. Bus svarstoma, kokiais finansiniais instrumentais galima būtų padėti ūkiams.
„Svarbiausias mūsų siekis turėti stabilesnes rinkas ir labiau valdomas rizikas, nes esame labai stipriai veikiami kaimyninių šalių. Jeigu ūkininkai nematys perspektyvų ateityje, turėsime labai blogas pasekmes“, – teigė ministras.
Valstybė 2014-2022 m. į pieno ūkių modernizavimą investavo daugiau kaip 200 mln. eurų ir dabar, esant tokiai situacijai rinkoje, dalis projektų „pakibo ore“. „Kalbėsimės su paramos gavėjais ir ieškosime sprendimų. Norime solidarumo ir iš pieno perdirbėjų, nes jeigu sumažės pieno gamybos apimtys, nukentės visi šios rinkos žaidėjai“, – sakė ministras K. Navickas.
Šaltinis: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
