Žemės ūkio ministerija inicijuoja Pieno įstatymo projekto pakeitimus, siekdama iš esmės išspręsti problemas, kurias dėl smarkiai kritusių pieno supirkimo kainų patiria pieno pardavėjai.
„Mūsų siūlomais įstatymo pakeitimais siekiame sustiprinti pieno pardavėjų derybines galias, o pirmiausiai – derybų dėl pieno kainos skaidrumą, naujai apibrėžti draudžiamuosius nesąžiningus veiksmus perkant ir parduodant žalią pieną. Suprasdami pieno pardavėjų nepavydėtiną situaciją, norime spręsti klausimą iš esmės, todėl siūlome įstatymo pakeitimus, kurie sureguliuotų situaciją ne tik trumpu laikotarpiu, tačiau būtų tvarus ilgalaikis ir įstatymo galią turintis sprendimas. Įstatymo projektą su išplėstine Pieno taryba aptarsime penktadienį. Radus bendrą sutarimą su socialiniais partneriais, ieškosime greičiausio kelio, kad įstatymo projektas kuo skubiau atsidurtų Seimo darbotvarkėje“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Pasak K. Navicko, viena iš esminių nuostatų, kurią siekiama įtvirtinti siūlomoje įstatymo redakcijoje – atsisakyti žalio pieno pardavėjų grupavimo pagal parduodamo pieno kiekį. Tokiu būdu nebeliktų pieno pardavėjų suskirstymo į 10 skirtingų grupių pagal parduodamo žalio pieno kiekį per vieną dieną.
Naująja įstatymo redakcija siekiama nustatyti, kad derybos dėl žalio pieno kainos ir kitų sutarties sąlygų vyktų ne su atskiru žalio pieno pardavėju, bet su žalio pieno pardavėjų grupe, kurie atstovautų visus konkrečiam pieno supirkėjui pieną tiekiančius pardavėjus. Derybų metu sutartų sąlygų taikymas būtų privalomas visose žalio pieno pirkimo – pardavimo sutartyse, sudarytose su tuo pieno pirkėju.
Žemės ūkio ministerijos parengtame projekte siūloma nustatyti, kad derybų metu būtų sutarta dėl pieno kainos bei kaip ta kaina būtų taikoma pieno pardavėjams ar jų grupėms, kai pienas pristatomas ar paimamas skirtingu būdu: paimant pieną supirkimo punkte ar tiesiai iš ūkio, kai pienas pristatymas tiesiai į pieno pirkėjo įmonę.
Taip pat siūloma įtvirtinti, kad pieno pirkėjams įsigyjant pieną iš pripažinto žemės ūkio kooperatyvo, kai pienas pristatomas tiesiogiai į pieno perdirbimo įmonę, pieno kaina būtų ne mažesnė negu pieno kaina, kai žalias pienas paimamas tiesiogiai iš ūkio specializuoto pieno šaldytuvo.
Įstatymo pakeitimu siūloma nustatyti, kad sutarta kaina gali būti kaip fiksuotas dydis arba apskaičiuojama pagal įvairius sutartus objektyvius rodiklius, kuriems keičiantis būtų perskaičiuojama pieno kaina. Šie objektyvūs rodikliai gali būti susiję su žalio pieno ar pieno produktų rinkos kainos pokyčiais, kaip, pvz., ES vidutine pieno rinkos kaina, o bent vienas iš šių rodiklių turi būti susijęs su pieno gamybos kaštų pokyčiais.
Žemės ūkio ministerija siūlo nustatyti, kad pieno pirkėjai galėtų taikyti priemokas ir priedus už jiems svarbias sąlygas, o priemokų ir priedų sistema būtų vieša ir iš anksto žinoma. Įstatymo pakeitimo projekte siūloma, kad priedai ir priemokos būtų mokami visiems pieno pardavėjams, kurie atitinka tas sąlygas. Siūloma, kad priemokų ir priedų dydžiai kartu, t. y. bendroje sumoje, būtų ne didesni kaip 20 proc. žalio pieno pirkimo kainos.
Įstatymo projektu siūloma padidinti baudų už įstatymo pažeidimus dydžius, nustatyti iki 1 proc. baudą nuo įsigytos ar parduotos žalio pieno vertės per metus.
Siekiant įgyvendinti įstatymo projekte numatytus pakeitimus, ministerija savo ruožtu įsipareigos patobulinti pieno rinkos stebėjimo sistemą, parengti indikatorių rinkinį, kuriuo pieno rinkos dalyviai galėtų naudotis derybose.
Šaltinis: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
