Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai surengė mokymus, skirtus prevenciškai apsisaugoti nuo labai greitai plintančios, ūminės Snukio ir nagų ligos (SNL), kuri ypač pavojinga galvijams, avims, ožkoms ir kiaulėms. Liga šiuo metu Europos Sąjungoje necirkuliuoja, tačiau pasauliniu mastu ji vis dar yra itin aktyvi. Lietuva jau nuo 1996 m. oficialiai pripažinta, kaip laisva nuo šios ligos – paskutinis atvejis buvo užregistruotas 1982 m. – tai svarbus pasiekimas, padedantis plėtoti tarptautinę prekybą.
,,Dėl klimato atšilimo gyvūnų užkrečiamosios ligos nebėra būdingos tik tam tikroms šalims – jos tampa aktualios visame pasaulyje. Nors Snukio ir nagų liga šiuo metu Lietuvoje nėra aktyvi, tačiau prevencinis pasiruošimas išlieka būtinas. Tai itin greitai plintanti ūminė liga, kuri yra pavojinga visiems skeltanagiams gyvūnams. Ypač imlūs šiai ligai yra galvijai, tačiau ji neaplenkia ir kiaulių, avių, ožkų bei elnių. Mokymų metu daugiau dėmesio skirta praktinei patirčiai – dalyviai, remdamiesi gautomis praktinėmis žiniomis per mokymus Kenijoje, kurioje liga aktyviai cirkuliuoja, mokėsi atpažinti ligos klinikinius simptomus, atrinkti mėginius, kokių biologinio saugumo priemonių reikia laikytis įeinant ir išeinant iš užkrėsto ūkio. Tokie praktiniai užsiėmimai reikšmingai prisideda prie to, kad Lietuvos veterinarijos specialistai gebėtų laiku pastebėti susirgimo šia liga požymius ir būtų pasiruošę operatyviai reaguoti į galimą jos pasireiškimą.“ – kalbėjo VMVT direktorės pavaduotojas Paulius Bušauskas.
Liga sergantys gyvuliai pasižymi simptomais, tokiais kaip karščiavimas ir pūslelių (aftų) atsiradimas snukio gleivinėje, tarpunagėse bei ant tešmens.Taip pat, paminėta, kad virusą gali platinti ne tik sergantys, bet ir jau persirgę gyvuliai, kai kuriais atvejais – net iki 390 dienų. Virusas į aplinką patenka per seiles ar kitas gyvulio išskyras, dar prieš pasireiškiant ligos simptomams, o infekcija dažniausiai plinta per tiesioginį kontaktą arba įvairius aplinkos veiksnius. Pasyvūs infekcijos pernešėjai gali būti neimlūs gyvuliai, paukščiai ar žmonės. SNL atvejų gali pasitaikyti bet kuriuo metų laiku.
Pasak P. Bušausko, SNL ir kitų pavojingų ligų kontrolė – ne tik gyvūnų sveikatos, bet ir ekonominės gerovės klausimas. Lietuvai, turinčiai SNL laisvos šalies statusą, tai ypač svarbu siekiant plėsti tarptautinę prekybą. Mokymuose įgytos žinios leidžia specialistams profesionaliai konsultuoti ūkininkus, tinkamai reaguoti į galimas grėsmes bei užtikrinti, kad gyvulininkystės sektorius būtų pasirengęs bet kokiems iššūkiams.
Mokymai vyko bendradarbiaujant su Nacionaliniu maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutu (NMVRVI). Institute specialistai gilinosi į mėginių analizės procesus ir pažangiausius diagnostikos metodus. Ligų diagnostika ir prevencija itin svarbios kovojant su SNL ir kitomis pavojingomis ligomis, tokiomis kaip afrikinis kiaulių maras, paukščių gripas, avių ir ožkų raupai bei mėlynasis liežuvis. Specialistai akcentavo būtinybę analizuoti tokias istorines ligas kaip SNL, kurios dėl klimato kaitos gali vėl išplisti, pabrėždami, kad tinkamas pasiruošimas yra būtinas.
VMVT informacija