Neatitikimai – minimalūs, bet sankcijos – taikomos. Kai kurie ūkininkai, dalį ariamosios žemės skyrę aplinkosaugai – tie, kurie dalyvauja ekologinėse sistemose, dėl tam tikrų menkų neatitikimų šiemet pavasarį sulaukė nemalonių staigmenų – atsirado grėsmė, kad praras dalį išmokų.
Tokia situacija susiklostė dėl to, kad administravimo metu dalis deklaruotų plotų buvo pripažinti netinkamais, todėl jų kiekis sumažėjo ir nebesiekė 5 proc.
Dabar gi situacija keičiama. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasirašė įsakymą, kuriame numatė teisingesnes paramos skyrimo sąlygas tiems, kurie dalį žemės paskyrė negamybiniams plotams.
Dalis žemės – pievoms
Vido Valančiaus augalininkystės ūkis – specifinis. Joniškio rajone, Gataučių seniūnijoje esančioje žemėje jis augina pašarinius augalus – kukurūzus ir liucerną, kuriuos eksportuoja į arabų šalis.
Tuo tarpu Vilniaus rajone ūkis augina grūdines kultūras – grikius, avižas ir kitas, o šiemet dalį žemės pirmą kartą apsėjo daugiamečiais žoliniais augalais. Iš viso ūkis deklaruoja 207 hektarus žemės, iš kurių dešimtadalį – apie 20 hektarų – šiemet skyrė negamybinei veiklai.
„Vilniaus rajone viduryje dirbamos žemės laukų bei jų pakraščiuose yra krūmų bei nedidelių miškelių, iš viso – apie 3 hektarus. Galėtume juos visus išrauti, bet kol kas jų nejudiname – pernai deklaravome tai kaip kraštovaizdžio elementus.
Ten pat, Vilniaus rajone, yra tokių mūsų žemės plotų, kur nėra drenažo sistemų. Ten priauga asiūklių, kurie užgožia kitus augalus, ir neįmanoma gauti gero derliaus.
Yra ir tokių vietų, pavyzdžiui, pamiškėse, kurių nepasiekia saulė ir kurios ypač patinka miško gyvūnams. Dirva ten – nederlinga, jeigu trūksta drėgmės, ten kultūriniai augalai apskritai neužauga.
Tas žemės juostas nutarėme skirti negamybinei veiklai „Daugiamečių žolių juostos“, ir šiemet jas apsėjome daugiamečiais žoliniais augalais.
Jie mažiau jautrūs nepalankioms gamtos sąlygoms nei kultūriniai augalai ir smarkiai pagerina dirvožemio kokybę.
Taigi šiemet pirmą kartą deklaravome 20 hektarų negamybinių plotų pagal kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklą „Daugiamečių žolių juostos“, o išmokos už juos, ko gero, pasieks arba metų pabaigoje, arba kitąmet“, – sakė V.Valančius.
Prarado išmokas
„Skaudu, nes susidarė protu nesuvokiama situacija, – patikino Rokiškio rajone, Strepeikių kaime ekologinį pieno ūkį turinti ir jau 20 metų ūkininkaujanti Dalia Lūžienė-Malijonienė. – Pernai, deklaruodama pasėlius, dalį žemės deklaravau kaip kraštovaizdžio elementus. Tai – palaukės, kuriose yra ir medžių, ir krūmų.
„Kraštovaizdžio elementų priežiūra“ – nauja veikla, ir mes, ūkininkai, apskritai pirmą kartą pasėlių deklaravimo metu žemėlapyje turėjome pažymėti tokius plotus.
Deklaruojant sistema nerodė kokių nors neatitikimų. Bet, pasibaigus deklaracijų pateikimo laikui, paaiškėjo, kad esą padarėme kažkokių klaidų.
Tai man brangiai kainavo. Negavau išmokų nei pagal kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklą „Augalų kaita“, nei už veiklą „Tarpiniai pasėliai“, taigi praradau maždaug 4-5 tūkst. eurų.
Skaudu, o juk ne man vienai tai nutiko – daug ūkininkų, deklaravę kraštovaizdžio elementus, dėl atsiradusių neatitikimų prarado išmokas būtent pagal šias dvi minėtas veiklas.“
Ekologinis D.Lūžienės-Malijonienės pieno ūkis valdo 150 hektarų žemės. Visa tai, kas joje užauginama, sunaudojama gyvulių pašarams.
Pasirašė įsakymą
Žemės ūkio ministerija atsižvelgė į tai, kad 2023-iei buvo pirmieji Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano įgyvendinimo metai, kai ūkininkai dalyvavo ekologinėse sistemose.
Ji nustatė palankesnes paramos skyrimo sąlygas tiems, kurie dalį savo ariamosios žemės skyrė negamybiniams plotams.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas birželio 17-ąją pasirašė įsakymą, kuriuo siekiama didesnio teisingumo ūkininkams, 2023-aisiais dalyvavusiems kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklose ir dalį savo ariamosios žemės skyrusiems negamybiniams plotams.
„Tai, kad jie dėl minimalių neatitikimų deklaruojant šiuos plotus prarado visas gamybinių ekologinių sistemų išmokas, buvo neproporcinga“, – sakė ministras K.Navickas.
Įsakyme nustatytos teisingesnės paramos skyrimo sąlygos. Numatoma mokėti dalį kompensacinių išmokų už gamybines veiklas tiems, kurie paraiškos pateikimo metu negamybinėms veikloms skyrė ne mažiau kaip 5 proc. savo deklaruotos ariamosios žemės, tačiau po paraiškos administravimo arba patikros vietoje buvo nustatyta, kad negamybinių veiklų plotas sumažėjo, pavyzdžiui, anksčiau juos nušienavus, ar parinkus kraštovaizdžio elementą didesniame masyve, ar per toli nuo ariamos žemės.
Šie ūkininkai pagal paramos skyrimo reikalavimus nebegalėjo pretenduoti į paramą už gamybines veiklas.
Dabar parama už gamybines veiklas bus sumažinama atsižvelgiant į tai, kokį negamybinį plotą pavyko deklaruoti, tiems, kuriems užskaityta 4,5 – 5 proc. negamybinio ploto, išmoka bus mažinama 10 proc., 2,5 – 4,5 proc – mažinama 30 proc. ir tiems, kurie surinko nuo 1 iki 2,5 proc., parama už gamybines veiklas mažinama 50 proc.
Šis įsakymas buvo parengtas atsižvelgiant ir į tai, kad 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/1468 panaikinama pareiga pagal 8-ąjį geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (8 GAAB) standartą dalį ariamosios žemės skirti negamybiniams plotams.
A. Srėbalienė, "Lrytas.lt"
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos informacija
