Aplinkos ministerija siūlo stiprinti apmokestinamųjų gaminių, ypač padangų, taip pat alyvos, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, pakuočių atliekų ir eksploatuoti netinkamų transporto priemonių gamintojų ir importuotojų atsakomybę.
Siekiama, kad šių gaminių atliekos būtų tinkamai sutvarkytos, visi gamintojai ir importuotojai vykdytų nustatytas pareigas organizuoti ir finansuoti atliekų tvarkymą. Kartu norima sudaryti palankią aplinką žiedinei ekonomikai vystyti mažinant administracinę ir finansinę naštą atliekų tvarkytojams.
Numatoma apmokestinamų gaminių atliekų ir eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą organizuoti tik kolektyviai, praplėsti gamintojo ir importuotojo atsakomybės taikymą įtraukiant tam tikrus gaminius, supaprastinti reikalavimus atliekų tvarkymą vykdančioms įmonėms, patikslinti, kokios komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos neįskaičiuojamos į Valstybinės energetikos kainų reguliavimo tarybos reguliuojamą kainą.
Šie pokyčiai atsispindi teikiamuose derinti Atliekų tvarkymo, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo, Mokesčio už aplinkos teršimą, Aplinkos apsaugos įstatymų ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimų projektuose.
Kas keistųsi tvarkant vidaus degimo variklių įsiurbiamo oro, tepalų ar degalų filtrų, autotransporto priemonių amortizatorių, padangų atliekas ir eksploatuoti netinkamas transporto priemones?
Siūloma nuo 2025 m. sausio 1 d. eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, padangų, filtrų, ir amortizatorių atliekų tvarkymą organizuoti tik kolektyviai. Individualaus šių atliekų tvarkymo organizavimo būdo nebeliktų.
Atliekų tvarkymą organizuojanti organizacija galės būti steigiama ir vykdyti veiklą, jei organizuoti atliekų tvarkymą jai paves gamintojai ir importuotojai, vidaus rinkai verslo tikslais tiekiantys padangas, filtrus, amortizatorius ar transporto priemones ir užimantys ne mažiau nei 10 proc. vidaus rinkos. Tas pats padangų, filtrų ir amortizatorių gamintojas ar importuotojas šių gaminių atliekų tvarkymui organizuoti galės pasirinkti skirtingas organizacijas.
Be to, padangų, filtrų ir amortizatorių atliekas tvarkanti organizacija turės gauti banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad apmokestinamųjų gaminių atliekų, kurios galėtų susidaryti per 3 mėnesius, tvarkymas bus finansuojamas.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo įmonės turės įvykdyti aplinkos ministro nustatytas kokybines užduotis, o transporto priemonių gamintojų ir importuotojų organizacijos, sudarydamos sutartis su eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo įmonėmis, turės užtikrinti, kad jos būtų įvykdytos.
Padangų, filtrų ir amortizatorių importuotojai, įregistravę savo veiklą kitoje valstybėje, privalės paskirti Lietuvoje savo veiklą įregistravusį juridinį ar fizinį asmenį įgaliotuoju atstovu, atsakingu už Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų pareigų vykdymą.
Taip pat siūloma atleisti nuo gamintojams ir importuotojams šiame įstatyme nustatytų pareigų įmones, įvežančias į Lietuvos teritoriją ar joje pagaminančias savo reikmėms ne daugiau kaip 5 vidaus degimo variklių degalų, įsiurbiamo oro arba tepalų filtrų, jų dalių ar komponentų vienetus, ir ne daugiau kaip 20 autotransporto priemonių amortizatorių ar tos pačios rūšies padangų per metus.
Siūloma, kad Atliekų tvarkymo įstatyme padangų gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas turėtų vykdyti ir transporto priemonių gamintojai bei importuotojai, kuriems netaikomas gamintojo ir importuotojo atsakomybės principas, ir komplektinių ratų (ratlankių su padangomis) gamintojai bei importuotojai.
Padangų restauruotojai, atnaujinantys Lietuvos vidaus rinkai verslo tikslais jau tiektas padangas (ne padangų atliekas), neprivalės vykdyti Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų padangų gamintojams pareigų.
Padangų gamintojams ir importuotojams ar jų organizacijoms nereikės sudaryti sutarčių su regioniniais atliekų tvarkymo centrais dėl padangų atliekų surinkimo didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir dengti šių aikštelių eksploatavimo išlaidas. Šiose aikštelėse surinktų padangų atliekų, už kurių priėmimą bus imamas savivaldybės nustatytas mokestis, tvarkymą organizuotų regioniniai atliekų tvarkymo centrai.
Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės nemokamai priimtų tik iš gyventojų buityje susidarančių neapmokestinamų padangų atliekas, kurių sutvarkymo sąnaudos įtraukiamos į vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų kainą.
Kas keistųsi tvarkant alyvos atliekas?
Siūloma nuo 2025 m. sausio 1 d. alyvos gamintojus ir importuotojus įpareigoti vykdyti aplinkos ministro nustatytas kiekybines alyvos atliekų naudojimo ir perdirbimo užduotis.
Įmones, savo reikmėms įvežančias į Lietuvos teritoriją ar joje pagaminančias ne daugiau kaip 25 litrus alyvos per kalendorinius metus, numatoma atleisti nuo Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų alyvos gamintojams ir importuotojams pareigų.
Kas keistųsi tvarkant elektros ir elektroninės įrangos atliekas?
Planuojama nuo 2024 m. sausio 1 d. elektros ir elektroninės įrangos atliekas tvarkyti taikant tik efektyvius metodus ir įrangą. Siūloma nustatyti, kad visi šių atliekų tvarkytojai, atsižvelgiant į vykdomą veiklą ir tvarkomų atliekų rūšis, privalėtų turėti atitinkamus Europos standartų sertifikatus elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimui, gabenimui, tvarkymui ir pakartotiniam naudojimui. Šie sertifikatai turėtų būti išduoti sertifikavimo įstaigos, akredituotos pagal ISO /IEC 17065 reikalavimus. Taip pat siūloma, kad šių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turėtų teisę išrašyti visi atliekų tvarkytojai, kurie atitinka Europos standartus.
Kaip būtų tikslinamos sąvokos?
Siūloma patikslinti komunalinių atliekų sąvokos apibrėžimą, papildant komunalinių atliekų sąrašą buityje susidarančiomis medicininėmis, statybinėmis ir padangomis, nepriskiriamoms apmokestinamiesiems gaminiams.
Taip pat komunalinėms atliekoms priskirti atliekas, surenkamas iš mažmeninės prekybos parduotuvių, viešojo administravimo, mokslo, kultūros, švietimo, sporto, sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų, apgyvendinimo, maitinimo ir kitų paslaugų ir veiklų sektorių, kai jos pagal pobūdį ar sudėtimi panašios į buitines atliekas.
Komunalinėms atliekoms nebūtų priskiriamos stambių prekybos ir pramonės objektų atliekos, nepanašios į buityje susidarančias atliekas, transporto pakuočių, sveikatos priežiūros veikloje susidarančios medicininės, apmokestinamųjų gaminių (išskyrus buityje susidarančias baterijas ir akumuliatorius) ir alyvos atliekos.
Kaip keistųsi gamintojų ir importuotojų pareigos?
Nuo gamintojams ir importuotojams nustatytų pareigų vykdymo siūloma atleisti įmones, kurios Lietuvoje gamina ar į Lietuvą įveža gaminius (elektros ir elektroninę įrangą, baterijas ir akumuliatorius, transporto priemones, apmokestinamuosius gaminius) ir juos perleidžia valstybės institucijoms, šiuos gaminius panaudojančioms Lietuvos saugumo interesų apsaugai ir krašto gynybai.
Planuojama nustatyti, kadatliekų vežėjams ir surinkėjams neprivaloma registruotis Atliekų tvarkytojų valstybiniame registre, kai atliekų surinkimas ar vežimas nėra šių įmonių įprastinė veikla.
Siūloma atsisakyti reikalavimo, kad atliekų tvarkymo įmonių darbuotojai turi būti baigę specializuotus mokymus, jei jie turi profesinę kvalifikaciją, atitinkančią nustatytus kriterijus.
Kaip keistųsi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos reguliuojamas komunalinių atliekų tvarkymo kainos skaičiavimas?
Patikslinama, kad į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos reguliuojamą komunalinių atliekų tvarkymo kainą nebūtų įskaičiuojamos komunalinių atliekų surinkimo infrastruktūros įrengimo, priežiūros, atnaujinimo bei plėtros sąnaudos.
Taip pat nebūtų įskaičiuojamos savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose surinktų komunalinių atliekų apdorojimo sąnaudos, kurios neįtrauktos į regioninę kainą ir kurias turi padengti savivaldybė ar patyrė savivaldybės parinktas juridinis asmuo, kurio veiklos nereguliuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
Šias infrastruktūros ir apdorojimo sąnaudas savivaldybės įskaičiuos į rinkliavą ar kitas įmokas už komunalinių atliekų tvarkymą.
Kiti svarbūs pokyčiai
Siūloma nustatyti, kad vienkartinių plastikinių drėgnųjų servetėlių, oro balionėlių, tabako gaminių su filtrais, filtrų, parduodamų naudoti su tabako gaminiais, gamintojų ir importuotojų pareiga padengti savivaldybių vykdomo šiukšlių iš viešų vietų surinkimo, vežimo, apdorojimo ir atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, surinkimo, vežimo, apdorojimo kaštų dalį būtų vykdoma mokant finansinius įnašus aplinkos ministro nustatyta tvarka.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. fosfogipso atliekų šalinimui sąvartyne siūloma nustatyti mokesčio už aplinkos teršimą tarifą – 1 eurą už toną. Šiuo metu mokestis nėra taikomas.
Taip pat siūloma praplėsti įgaliojimus aplinkos ministrui nustatyti išimtis, kokiais atvejais tvarkant nepavojingąsias ir pavojingąsias atliekas nereikia turėti leidimo jų apdorojimui. Nustatant šias išimtis būtų užtikrinama, kad apdorojant atliekas nekiltų pavojus žmonių sveikatai ir nebūtų pakenkta aplinkai. Atsižvelgus į geriausias turimas technologijas, pavojingoms atliekoms būtų nustatomos ribinės pavojingų medžiagų kiekio jose ir išmetimo vertės.
Siūloma numatyti pareigą, kad pakuočių atliekų tvarkymą organizuojančių gamintojų ir importuotojų organizacijos įsteigta kontrolės taryba ir jos nariai praneštų Aplinkos apsaugos departamentui ir Aplinkos apsaugos agentūrai apie nustatytus galimus teisės aktų reikalavimų nesilaikymo atvejus.
Be to, siūloma numatyti pareigą pakuočių organizacijos interneto svetainėje kasmet skelbti apibendrintą informaciją apie kontrolės tarybos atliktų sutartinių įsipareigojimų patikrinimų rezultatus.
Kviečiame suinteresuotas institucijas, visuomenės grupes teikti pastabas ir pasiūlymus iki vasario 14 d. elektroniniu paštu info@am.lt arba teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS).
Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
