Vyriausybė pritarė Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos pakeitimams, kuriais siekiama įtvirtinti Vyriausybės programoje numatytą pamatuotos aplinkosaugos iniciatyvą. Siūlomi pokyčiai sudaro sąlygas teisės aktų projektų rengėjams efektyviau ir objektyviau atlikti poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimą. Metodikos pakeitimai, išplečiantys šio vertinimo atsakomybes, įsigalios nuo šių metų kovo 1 d.
Šiuo metu teisėkūros iniciatyvų vertinimas pagal šiltnamio dujų ir kitus pamatuojamus aplinkosaugos rodiklius yra epizodiškas, nėra vieningos sistemos, kuria galėtų remtis sprendimus priimančios institucijos. Todėl pastebima žalinga praktika, kai vieni sprendimai skatina siekti kuo mažesnio neigiamo poveikio aplinkai ir faktiškai leidžia sumažinti ŠESD išmetimus, išvengti neigiamo poveikio aplinkai, kiti – neigiamą poveikį aplinkai didina.
Tokia praktika prieštarauja darnaus vystymosi principui, kitiems strateginiams aplinkosaugos tikslams, todėl turi būti iš esmės keičiama. Tinkamo teisėkūros poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimo sistema yra viena iš priemonių, kuri padės pasiekti Europos žaliojo kurso tikslą iki 2050 m. tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu, Lietuvoje iki 2030 m. grynąjį išmetamų ŠESD kiekį sumažinti bent 55 proc., lyginant su 1990 m.
„Šis sprendimas įpareigos teisės aktų projektus rengiančias institucijas apsvarsyti ir įvertinti, ar siūlomas teisinis reglamentavimas nepadarys aplinkai daugiau žalos negu naudos. Taip užtikrinsime, kad visi svarbiausi teisės aktai būtų „pamatuoti“ iš žaliosios perspektyvos“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikoje patikslintos poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimo sritys – klimato kaitos švelninimas, prisitaikymas prie klimato kaitos, aplinkos oro ir vandenų būklė, gamtos ištekliai, kraštovaizdis ir biologinė įvairovė, teritorijų naudojimas, išteklių naudojimo efektyvumas.
Prioritetinės teisėkūros iniciatyvos, reikalaujančios išsamesnio poveikio vertinimo, galės būti atrenkamos ne tik ekonominiu, socialiniu ar politiniu, bet ir aplinkosauginiu aspektu. Taip pat numatyta, kada turi būti atliekamas prioritetinių ir kitų teisėkūros iniciatyvų poveikio aplinkai ir klimato kaitai kokybinis ir kiekybinis vertinimas.
Metodika papildyta kiekybine aplinkos būklės ir klimato kaitos rodiklių galimo pokyčio analize, išvardinant priemones, kurių reikia imtis nustačius reikšmingą galimą neigiamą poveikį aplinkai ir klimato kaitai.
Aplinkos ministras įgaliojamas patvirtinti Teisėkūros poveikio aplinkai ir klimato kaitai (ex ante) vertinimo tvarkos aprašą, kuris detalizuos poveikio vertinimo žingsnius.
Aplinkos ministerija paskirta atsakinga už konsultavimą dėl poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimo, Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) – už aplinkos rodiklių pokyčio analizės taikymą. AAA metodiškai vadovaus poveikio aplinkai ir klimato kaitai kiekybinio vertinimo procesui, užtikrindama „vieno langelio“ principą, stebės aplinkos rodiklių pokyčio analizės vykdymą, rinks informaciją, reguliariai atnaujins ir tobulins metodinius įrankius, medžiagą.
Primename, kad siekiant stiprinti įrodymais grįsto valdymo praktikas ir sudaryti sąlygas tinkamai vertinti teisėkūros ir investicinių priemonių poveikį aplinkai ir klimato kaitai, 2022 m. AAA įsteigtas Aplinkos būklės analitikos centras. Į jį perkelti Šiltnamio efektą sukeliančių dujų vertinimo, Aplinkos oro kokybės vertinimo, Hidrografinio tinklo, Jūros aplinkos vertinimo, Vandenų būklės vertinimo skyriai ir įsteigtas naujas – Bendrųjų analitinių kompetencijų skyrius.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos informacija
