Daugeliui žinomos tokios vyndarystės tradicijomis garsėjančios šalys, kaip Prancūzija ar Italija. Tačiau retas žino, kad ir Lietuva yra oficialiai pripažinta kaip vyndarystės valstybė. Dėl to auginantiems ir perdirbantiems vynuoges yra skiriama ir Europos Sąjungos (ES) parama.
Jau nuo spalio 1 d. iki spalio 31 d. ūkininkai ir verslo įmonės gali kreiptis paramos vynuogių auginimui ir perdirbimui pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) sektorinę intervencinę priemonę „Investicijos į vyno sektorių“. O vienam pareiškėjui gali būti skirta iki 10 tūkst. eurų.
Skirs iki 10 tūkst. eurų paramos
Parama siekiama didinti ES vyno gamintojų ekonominį tvarumą ir konkurencingumą, gerinti įmonių veiklos rezultatus.
Tokia SP intervencinė priemonė „Investicijos į vyno sektorių“ atliepia poreikį skatinti aukštesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų gamybą, didinti pažangių technologijų diegimą ūkiuose.
Pagal šią intervencinę priemonę remiama vyninių vynuogių veislių pirminė gamyba (investicijos, reikalingos vynuogių auginimui, derliaus nuėmimui, saugojimui ir tvarkymui (iš esmės nekeičiant produkto savybių), taip pat vyno gamyba (investicijos, reikalingos vynuogių perdirbimui ir vyno gamybos infrastruktūrai).
Didžiausia paramos suma vienam projektui negali viršyti 10 tūkst. eurų. Didžiausias paramos intensyvumas – 40 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų sostinės regione ir 50 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione, nustatomas pagal veiklos vykdymo vietą.
Kaip minėta, paramos gali kreiptis vyninių vynuogių veislių augintojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris yra registruotas maisto tvarkymo subjektas, savo vardu įregistravęs žemės ūkio valdą, auginantis ar planuojantis auginti vynuoges.
Taip pat paramos gali kreiptis vyno gamintojas – juridinis asmuo, kuris yra registruotas maisto tvarkymo subjektas, turintis alkoholio produktų gamybos licenciją ir gaminantis ar planuojantis gaminti iš Lietuvoje išaugintų vyninių vynuogių veislių. Jei pareiškėjas yra vyno gamintojas, jis turi būti labai maža, mažoji ar vidutinė įmonė.
Atkreiptinas dėmesys, kad vyninių vynuogių augintojai įsipareigoja auginti vynines vynuoges, iš kurių būtų gaminamas vynas, tačiau jie neprivalo vyno gaminti patys, galimas ir žaliavos tiekimas gamintojams.
Tinkamos finansuoti išlaidos
Paramos lėšomis gali būti finansuojamos šios investicijos: statyba, rekonstravimas, kapitalinis remontas, modernizavimas, siekiant nekilnojamą turtą pritaikyti vynuogių pirminei gamybai ir vyno gamybai; pagrindiniai infrastruktūros darbai; įranga (nauji įrenginiai ir mechanizmai), t. y. įrenginiai ar įranga, mechanizmai, įtaisai, įrankiai, naudojami valdymo, organizavimo ir kontrolės sistemoje, įskaitant kompiuterinę įrangą ir su ja susijusias programas, skirtas informacinių ir ryšių tinklų plėtrai, skaitmeninės technologijos, kai užsiimama vyno gamyba – vynuogių perdirbimo įranga, fermentacijos įrenginiai, vyno gamybos įranga, skirta vynų ir misos apdorojimui, speciali įranga žaliavų ir produktų transportavimui gamybos patalpose, blendinimo (maišymo), brandinimo ir laikymo įranga, įranga, skirta putojančių vynų technologijai, išpilstymo, ženklinimo, pakavimo įranga, atliekų perdirbimo ir tvarkymo įranga, speciali kompiuterinė ir programinė įranga, skirta įrangos ar technologinio proceso valdymui, laboratorinė įranga ir kt..
Paramos gavėjų atrankos kriterijai
Pateiktos paraiškos bus vertinamos pagal atitiktį atrankos kriterijams – juos atitikus bus suteiktas atitinkamas balų skaičius.
Jeigu pareiškėjas yra vyninių vynuogių veislių augintojas ir vynuogių produktų gamintojas – suteikiama 30 balų.
Jeigu pareiškėjas yra vyninių vynuogių veislių augintojas, negaminantis vynuogių produktų, jis įsipareigoja pradėti juos gaminti iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos – suteikiama 20 balų.
Jei pareiškėjas vyninių vynuogių veislių auginimo ar vynuogių produktų gamybos veiklą vykdo kaimo vietovėje – suteikiama 10 balų. Kaimo vietovė – viensėdis, kaimas, miestelis, miestas ar kita gyvenamoji vietovė, kurios gyventojų skaičius neviršija 6 tūkst., jei intervencinės priemonės aprašyme ir (arba) įgyvendinimo taisyklėse nenurodyta kitaip.
Kai daugiau kaip 5 proc. tinkamų finansuoti išlaidų skiriama bent vienam veiksmui, kuris padėtų apsaugoti aplinką, prisitaikyti prie klimato kaitos, gerinti gamybos sistemų ir procesų tvarumą, mažinti ES vyno sektoriaus poveikį aplinkai, taupyti energiją ir gerinti visuotinį energijos vartojimo efektyvumą vyno sektoriuje, – suteikiama 10 balų.
Jei pareiškėjas projekte investuoja į gamybinių procesų skaitmeninimą – suteikiama 10 balų.
Kai pareiškėjas yra jaunasis ūkininkas, arba ne vyresnis kaip 40 m. (imtinai) fizinis asmuo, arba juridinis asmuo, kurio vienasmenis valdymo organas arba ne mažiau kaip 50 proc. šio juridinio asmens kolegialaus valdymo organo narių yra ne vyresni nei 40 metų (imtinai) fiziniai asmenys, – suteikiama 10 balų.
Jeigu pareiškėjas vykdo ekologinę gamybą arba kontroliuojančioje institucijoje yra registruotas kaip perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo laikotarpio ūkis ir turi sertifikavimo institucijos išduotą ekologinės gamybos patvirtinimo dokumentą bei įsipareigoja iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos vykdyti ekologinę gamybą – suteikiama 10 balų.
Norint gauti paramą, privaloma surinkti 30 balų. Jeigu projektų atrankos vertinimo metu nustatoma, kad projektas nesurinko 30 balų, paramos paraiška atmetama.
Ketinantiems kreiptis paramos pravartu susipažinti su jos įgyvendinimo taisyklėmis. O pačią paraišką galima teikti prisijungus prie ŽŪMIS svetainės.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos informacija
