Aplinkos ministras Simonas Gentvilas penktadienį susitiko su Tauragės rajono bendruomene ir specialistais aptarti Balskų užtvankos būklę ir jos likimą. Susirinkę gyventojai informuoti, kad užtvankos griauti neplanuojama, tačiau ją eksploatuojanti įmonė ateityje turės įrengti žuvitakius.
„Balskų užtvanka yra naudojama ir turi savininką, todėl noriu paneigti mitą, kad ji bus nugriauta. Vis dėlto, tikimės, kad Balskų užtvanka bus atverta žuvims. 2022 m. priimti Vandens įstatymo pakeitimai, įsigaliosiantys 2026 m., nustato pareigą prie hidroelektrinių, kurios atitinka kriterijus, įrengti efektyvius žuvitakius – tą turės padaryti ir Balskų hidroelektrinės nuomininkas“, – sakė Simonas Gentvilas.
Aplinkos ministro teigimu, hidroelektrinei leidžiama toliau veikti su sąlyga, kad bus atkreiptas dėmesys į Jūros upės, ant kurios pastatyta užtvanka, ekosistemas.
Susitikime dalyvavo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Romualdas Vaitkus, Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas ir specialistai: Pagramančio regioninio parko vyr. kraštotvarkininkas Sigitas Mėlinavičius, Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos viršininkė Ramunė Lukaševičienė, Šilutės aplinkos apsaugos inspekcijos vadovė Galina Misevičienė ir vyr. specialistas Petras Jukna bei užtvanką eksploatuojančios UAB „Hidroenergija“ direktorius Mantas Jankauskas, kurie pasidalijo ekspertinėmis įžvalgomis apie Balskų užtvanką.
Balskų užtvanka priklauso valstybei, šiuo metu išnuomota UAB „Hidroenergija“ hidroelektrinės eksploatavimui. Hidroelektrinė turi 3 turbinas. Dvi iš jų gali dirbti tik prie stipriai svyruojančio vandens lygio. Neseniai įrengta trečioji gali veikti tranzitiniu režimu, esant nedideliam vandens kiekiui. Taip išvengiama žymių vandens lygių svyravimų, kurių anksčiau dažnai pasitaikydavo.
Praėjusiais metais Aplinkos ministerijos užsakymu atlikta Užtvankų įvertinimo ekologiniu ir socioekonominiu požiūriu studija. Studijos rengėjų vertinimu Balskų užtvanka su hidroelektrine yra viena iš didžiausią žalą žuvims darančių užtvankų Lietuvoje. Jos metu buvo vertinama Jūros upės žuvų rūšių gausa, jų vertė, virš užtvankos esantys plotai, tinkantys nerštavietėms, galima žuvų gausa ir vertė migracijos per užtvanką atveju.
Lyginant tvenkinyje esančių ir išlaisvintos upės žuvų vertę nustatyta, kad upės žuvų vertė yra 10 kartų didesnė. Vertinant socioekonominę užtvankos naudą buvo skaičiuojama aplinkui esančio nekilnojamojo turto, vandens telkinio rekreacinė vertė, potvynio valdymo galimybės ir kiti parametrai.
Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
