Šį pavasarį Žemės ūkio ministerijos užsakymu Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų laboratorija vėl atliko mineralinio azoto stebėseną šalies dirvožemiuose. Paaiškėjo, kad visuose šalies dirvožemio rajonuose mineralinio azoto rasta nedaug.
Praėjusių metų lapkričio pradžioje žemės ūkio naudmenose 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje mineralinio azoto nustatyta vidutiniškai 57,8 kg/ha, o šiemet pavasarį – jau tik 32,5 kg/ha. Tiek mažai mineralinio azoto šiuo metų laiku nustatyta pirmą kartą nuo 2020 metų.
Šiemet visose šalies zonose mineralinio azoto rasta mažai: Rytų Lietuvoje vidutiniškai – 27,8 kg/ha, Vakarų Lietuvoje – 34,6 kg/ha, Vidurio Lietuvoje – 35,2 kg/ha. Šiek tiek didesnis mineralinio azoto kiekis nustatytas tik Vidurio Lietuvos žemumos vakarinėje ir vidurinėje dalyje – 40–46 kg/ha.
Žiemkenčiuose ir po praėjusiais metais augintų rapsų bei žiemkenčių mineralinio azoto dirvožemyje kiekių vidurkiai svyravo 35–37 kg/ha ribose. Po kaupiamųjų, rapsų, kukurūzų mineralinio azoto nustatyta dar mažiau – 33,7 kg/ha, o mažiausiai jo rasta daugiamečių žolių plotuose – 24,5 kg/ha.
Skirtinguose gyliuose jo rasta tiek: 0–30 cm – 20,9 kg/ha, 30–60 cm – 12,0 kg/ha, 60–90 cm – 11,9 kg/ha. Likę nedideli mineralinio azoto kiekiai visuose dirvožemio sluoksniuose rodo, kad azotas intensyviai plovėsi ir dalis jo pateko į gruntinius vandenis, upes bei ežerus. Intensyvios gamybos ūkiuose 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje nustatyti didžiausi mineralinio azoto kiekiai siekė 82–120 kg/ha – taip buvo vos keliuose tirtuose šalies ūkiuose, nors ankstesniais metais pavasarį jo buvo daug daugiau.
Nitratinio azoto, kuris yra didžioji mineralinio azoto sudedamoji dalis, šį pavasarį 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje vidutiniškai rasta 24,5 kg/ha – tai sudarė 73 proc. viso mineralinio azoto kiekio. Gilesniuose dirvožemio sluoksniuose mineralinio azoto buvo mažiau nei viršutiniame – tai tik patvirtina faktą, kad nitratinis azotas išsiplovė giliai į podirvį, kur galimai nebus panaudotas augalų.
Mokslininkų teigimu, žiemkenčiai ir žieminiai rapsai daugelyje šalies plotų gerai peržiemojo, todėl greitai pasisavins azotą iš trąšų. Tai reiškia, kad žieminiams rapsams ir žiemkenčiams pirmasis pavasarinis tręšimas azotu yra labai svarbus ir neatidėliotinas, nes šių metų pavasarį mineralinio azoto dirvožemyje yra labai nedaug. Azoto trąšų normos, palyginti su įprastinėmis vidutinėmis normomis, šį pavasarį turėtų būti didesnės. Intensyvios gamybos ūkiuose ir ten, kur žemės našumo balas yra didesnis nei 40, azoto trąšų normą veikliąja medžiaga tikslinga didinti 30–45 kg/ha, mažesnio našumo žemėse ir mažesnio gamybos intensyvumo ūkiuose – 20–30 kg/ha. Didesnę azoto trąšų normą reikia įterpti su pirmuoju pavasariniu ar papildomais tręšimais. Azoto trąšų normą tikslinga didinti lauko ir daržo augalams, daugiametėms žolėms.
Parengta pagal pagal Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto informaciją.
