Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (SŽNSĮ) pakeitimams, kuriais siekiama geriau suderinti gyventojų ir ūkio subjektų interesus – užtikrinti visuomenės sveikatos saugą, neribojant žemės naudojimo ir ūkinės veiklos vykdymo galimybių nustatant sanitarinės apsaugos zonas.
Pakeitimuose, kurie parengti atsižvelgus į tarpinstitucinės darbo grupės dėl sanitarinės apsaugos zonų (SAZ) reglamentavimo tobulinimo pateiktus pasiūlymus, numatoma koreguoti klaidos taisymo pagrindu (kai veikla buvo vykdoma anksčiau, nei gretimose teritorijose pradėti formuoti žemės sklypai), nustatomų SAZ nustatymo ir registravimo mechanizmą.
Siūloma, kad nustatant SAZ būtų taikomas iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojęs klaidos taisymo principas – leisti nustatyti SAZ dydį susiformavusioje gyvenamojoje aplinkoje, kai į numatomą teritoriją patenka draudžiami statyti pastatai, atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą.
SŽNSĮ 141 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos pažyma teikiama kartu su prašymu įgaliotai institucijai priimti sprendimą dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumento.
_1682495233.png)
Dar vienas siūlomas pakeitimas – veiklos vykdytojai apie klaidos taisymo atvejais nustatytas SAZ turėtų informuoti į jas patenkančių žemės ir pastatų savininkus, numatyti efektyvesnius visuomenės informavimo būdus – per elektronines sistemas, atsisakant skelbimų laikraščiuose.
Taip pat numatoma įteisinti, kad klaidos taisymo atvejais kompensacijos nebūtų mokamos (atitinkama SŽNSĮ nuostata nustojo galioti nuo 2023 m. sausio 1 d.).
Vadovaujantis Nacionalinio sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) pateiktais pasiūlymais, SŽNSĮ projektu siūloma atsisakyti prievolės nustatyti SAZ dėl kai kurių veiklų. Pavyzdžiui, tekstilės pluoštų paruošimo ir verpimo, techninių ir pramoninės tekstilės gaminių, sumontuotų parketo grindų, kuro granulių iš presuotos medienos ar pakaitalų, cheminių pluoštų, stiklo, stiklo, porceliano ir keramikos, abrazyvinių gaminių gamybos. Taip pat elektros įrangos, elektros, garo, variklinių transporto priemonių, priekabų, vaistų pramonės ir farmacijos preparatų, baldų ir čiužinių gamybos ir kt.
Kai kuriais atvejais šią prievolę numatoma nustatyti, kai planuojama vykdyti didesnės apimties veikla, nei šiuo metu nustatyta.
Įvertinus darbo grupės pasiūlymus siūloma pavesti Sveikatos apsaugos ministerijai iki 2023 m. gruodžio 31 d. peržiūrėti Lietuvos higienos normos HN 121:2010 ,,Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ punkto dėl 5 europinių kvapo vienetų įsigaliojimo terminą nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2026 m. sausio 1 d., kad veiklos vykdytojai turėtų galimybę prisitaikyti prie pasikeitusių griežtesnių reikalavimų.
Nuo 2023 m. įsigalioję SŽNSĮ pakeitimai numato, kad klaidos taisymo atvejais, norint užtikrinti reikalaujamą kvapo normatyvą prie taršaus objekto priartėjusiems ar galintiems priartėti gyventojams, įmonėms reikės papildomai investuoti, nes turimos technologijos dažnai neleidžia pasiekti 5 europinių kvapo vienetų normos SAZ ribose. Nemaža dalis įmonių tokių galimybių neturi.
Siūloma, kad klaidos taisymo pagrindais iki 2025 m. gruodžio 31 d. nustatytose SAZ ir po 2026 m. sausio 1 d. būtų taikoma 8 europinių kvapo vienetų didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore.
Šiems Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimams dar turės pritarti Seimas.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos informacija
